Išeminė širdies liga

1. Aterosklerozės pradžia. Kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalų nuosėdos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis.


2. Kraujagyslių susiaurėjimas. Plokštelės mažina arterijų spindį, ribodamos kraujo tekėjimą į širdies raumenį.


3. Kraujotakos sutrikimas. Sumažėjęs deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas sukelia širdies audinių hipoksiją.


4. Širdies raumens pažeidimas. Ilgalaikis deguonies trūkumas lemia širdies audinio silpnėjimą ir funkcijos sutrikimus.


5. Simptomų atsiradimas. Atsiranda krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai ar kitos išeminės širdies ligos formos.


6. Komplikacijų išsivystymas. Gali vystytis miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ar kitos rimtos būklės.

Išeminė širdies liga atsiranda dėl kraujagyslių susiaurėjimo arba užsikimšimo, kuris trukdo tinkamam kraujo ir deguonies tiekimui širdies raumeniui.

Pagrindinės priežastys:

• Aterosklerozė. Riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimasis arterijų sienelėse sukelia jų siaurėjimą ir praranda elastingumą.


• Rūkymas. Jis pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina aterosklerozės vystymąsi ir kraujo krešulių susidarymą.


• Hipertenzija. Aukštas kraujospūdis daro spaudimą kraujagyslių sienelėms, jas pažeidžia ir skatina aterosklerozę.


• Cukrinis diabetas. Didina aterosklerozės riziką dėl medžiagų apykaitos sutrikimų.


• Genetiniai veiksniai. Paveldimas polinkis gali padidinti ligos riziką.


• Nepilnavertė mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Skatina nutukimą ir kitus rizikos veiksnius.


• Stresas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Gali prisidėti prie ligos atsiradimo ar progresavimo.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami išeminės širdies ligos vystymąsi.

• Krūtinės skausmas arba spaudimas (angina), dažnai plintantis į kairę ranką, kaklą ar nugarą


• Dusulys fizinio krūvio metu arba poilsio būsenoje


• Nuovargis ir silpnumas, ypač fizinio aktyvumo metu


• Širdies plakimo sutrikimai ar jausmas, kad širdis plaka netaisyklingai


• Pykinimas, prakaitavimas, galvos svaigimas ar alpimas kai kuriems pacientams


• Kartais – širdies nepakankamumo požymiai, tokie kaip tinimas kojose ar kvėpavimo sutrikimai

1. Elektrokardiograma (EKG). Registruoja širdies elektrinę veiklą, padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus ir uždegimą.


2. Kraujo tyrimai. Vertinami širdies fermentai (troponinai), kurie rodo širdies raumens pažeidimą, bei bendrieji kraujo rodikliai.


3. Echokardiografija. Ultragarsinis širdies tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies raumens funkciją ir kraujotaką.


4. Streso testai (ergometrija arba streso echokardiografija). Vertina širdies veiklą fizinio krūvio metu.


5. Koronarografija. Invazinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai matyti koronarinės arterijos būklę ir nustatyti kraujagyslių susiaurėjimus.


6. Kompiuterinė tomografija (KT). Naudojama koronarinėms arterijoms įvertinti neinvaziškai.

Išeminė širdies liga gydoma siekiant pagerinti kraujotaką širdies raumenyje, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Gyvenimo būdo pokyčiai. Įtraukia sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymo nutraukimą ir streso valdymą.


2. Vaistai. Dažniausiai skiriami vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio mažinimui, kraujo krešulių prevencijai (antitrombocitiniai), bei nitratų grupės vaistai krūtinės skausmui malšinti.


3. Invasinės procedūros. Jei vaistai nepakankami, atliekama koronarinių arterijų angioplastika (kateterinė procedūra, plečianti susiaurėjusias arterijas) arba šuntavimo operacija (koronarinių arterijų praplovimas ir apėjimas).


4. Reguliarus gydytojų stebėjimas. Siekiant įvertinti ligos eigą ir koreguoti gydymą.

Išeminė širdies liga gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali būti pavojingos gyvybei ir žymiai pabloginti paciento būklę.

Dažniausia komplikacija yra miokardo infarktas – širdies raumens dalies nekrozė dėl visiško kraujotakos nutraukimo.

Liga gali sukelti širdies nepakankamumą, kai širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.

Gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, įskaitant pavojingus aritmijas, kurios gali sukelti staigią mirtį.

Išeminė širdies liga didina riziką vystytis širdies vožtuvų pažeidimams ir kitoms struktūrinėms širdies problemoms.

Ilgalaikė kraujotakos sutrikimų eiga gali sukelti plaučių edemą ir kitas antrines komplikacijas.

Išeminės širdies ligos išvengimas daugiausia priklauso nuo sveiko gyvenimo būdo palaikymo ir rizikos veiksnių valdymo.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, mažinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio vartojimą.

Reguliariai užsiimti fizine veikla, palaikyti normalų kūno svorį.

Nutraukti rūkymą ir vengti pasyvaus rūkymo, nes tabakas žaloja kraujagyslių sieneles.

Kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio lygį reguliariais sveikatos patikrinimais.

Valdyti stresą ir skirti laiko atsipalaidavimui bei psichinei sveikatai.

Vengti per didelio alkoholio vartojimo.

Reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis rekomenduojamos gydymo bei prevencijos programos.

Šios priemonės padeda sumažinti išeminės širdies ligos riziką ir palaikyti širdies sveikatą.