Kardiogeninis šokas

1. Širdies funkcijos nepakankamumas – širdies raumens pažeidimas arba sutrikimas sumažina kraujo pumpavimą.


2. Kraujo tėkmės sumažėjimas – dėl prastos širdies veiklos organizme sumažėja kraujo cirkuliacija.


3. Audinių ir organų hipoksija – dėl nepakankamo deguonies tiekimo prasideda ląstelių pažeidimas.


4. Kraujotakos sistemos disbalansas – organizmas bando kompensuoti sumažėjusią kraujotaką, bet tai dažnai būna nepakankama.


5. Daugybinių organų nepakankamumas – hipoksijos ir sutrikusios kraujotakos pasekmė – skirtingų organų funkcijų sutrikimai.


6. Gyvybei pavojinga būklė – jei nebus skubios pagalbos, gali įvykti mirtis.

Kardiogeninis šokas atsiranda dėl širdies nepakankamumo, kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo ir užtikrinti tinkamos audinių perfuzijos.

Pagrindinės priežastys yra:

• Širdies infarktas – didelis širdies raumens pažeidimas, kuris sumažina širdies pumpavimo funkciją.


• Širdies raumens silpnumas (kardiomiopatija) – įvairios priežastys, kurios susilpnina širdies raumenį.


• Širdies ritmo sutrikimai – greitas arba lėtas širdies ritmas, kuris trikdo efektyvų kraujo pumpavimą.


• Širdies vožtuvų ligos – vožtuvų funkcijos sutrikimai, trukdantys kraujo tekėjimui.


• Širdies tamponada – skysčio kaupimasis aplink širdį, spaudžiantis ją ir ribojantis judrumą.


• Kitos širdies būklės – pavyzdžiui, širdies traumos ar uždegimai.

Šie veiksniai sutrikdo širdies veiklą ir gali sukelti kardiogeninį šoką.

• Stiprus silpnumas ir nuovargis.


• Greitas, silpnas pulsas.


• Žemas kraujospūdis (hipotenzija).


• Šalti, drėgni odos paviršiai.


• Sutrikusi sąmonė arba sumišimas.


• Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas.


• Šlapimo kiekio sumažėjimas.

1. Kraujo tyrimai – kraujo dujų analizė, širdies fermentų (troponinų) nustatymas, inkstų ir kepenų funkcijos įvertinimas.


2. Elektrokardiograma (EKG) – širdies ritmo ir išemijos požymių vertinimas.


3. Echokardiografija – širdies struktūros ir funkcijos įvertinimas, širdies išmetamo kraujo tūrio matavimas.


4. Rentgenograma – krūtinės ląstos rentgenas, vertinantis plaučių būklę ir širdies dydį.


5. Hemodinaminiai tyrimai – invaziniai spaudimo ir širdies funkcijos matavimai, jei reikalinga.


6. Arterinė kraujo dujų analizė – deguonies ir anglies dvideginio kiekio kraujyje vertinimas.

1. Kvėpavimo palaikymas – deguonies terapija arba mechaninė ventiliacija, jei kvėpavimas nepakankamas.


2. Kraujotakos stabilizavimas – skiriami vaistai, stiprinantys širdies susitraukimus (inotropai) ir palaikantys kraujospūdį.


3. Skysčių infuzija – kontroliuojamas skysčių kiekis, kad būtų išvengta perkrovos ar dehidratacijos.


4. Širdies funkcijos korekcija – gydomos pagrindinės priežastys, pavyzdžiui, širdies infarktas (angioplastika, stentavimas).


5. Chirurginės intervencijos – prireikus atliekamos širdies operacijos ar vožtuvų korekcijos.


6. Intensyvi priežiūra – pacientai dažnai gydomi reanimacijoje, stebint širdies veiklą, kraujospūdį ir kvėpavimą.

Ankstyvas gydymo pradėjimas yra gyvybiškai svarbus siekiant pagerinti išgyvenamumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Kardiogeninis šokas gali sukelti rimtų organizmo funkcijų sutrikimų, kurie dažnai būna gyvybei pavojingi.

Pirmiausia, sumažėjęs kraujo pritekėjimas lemia daugybinių organų nepakankamumą, ypač inkstų, kepenų ir smegenų, dėl nepakankamos perfuzijos.

Širdies funkcijos nepakankamumas gali progresuoti, sukeldamas aritmijas, kurios dar labiau blogina kraujotaką ir gali sukelti staigią mirtį.

Ilgalaikis audinių hipoksijos poveikis sukelia ląstelių nekrozę ir organų funkcijos praradimą, kas dažnai baigiasi komplikacijomis, tokiomis kaip inkstų nepakankamumas ar smegenų pažeidimas.

Be to, kardiogeninis šokas gali sukelti širdies raumens tolesnį pažeidimą, uždegimą ar plaučių edemą, kas dar labiau apsunkina gydymą ir atsigavimą.

Kardiogeninio šoko išvengti galima laikantis kelių svarbių širdies ir kraujagyslių sveikatos principų.

Pirmiausia būtina rūpintis širdies ligų prevencija, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir cukraus kiekį kraujyje.

Svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą, nevartoti tabako ir riboti alkoholio vartojimą.

Anksti diagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies ligas, ypač išemines širdies ligas, kurios dažnai lemia kardiogeninį šoką.

Reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus diagnostinius tyrimus, kad būtų stebima širdies būklė.

Greitai reaguoti į ūmius širdies simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas ar dusulys, siekiant išvengti komplikacijų.