Katarakta

Kataraktos atsiradimo eiga paprastai būna lėtinė ir palaipsniui progresuojanti. Pradžioje lęšiukas pradeda prarasti savo skaidrumą, drumstumas būna nedidelis ir beveik nepastebimas. Laikui bėgant, drumstumas didėja, lęšiukas tampa vis mažiau skaidrus, todėl regėjimas pradeda blogėti.

Šis procesas gali trukti mėnesius ar net metus, priklausomai nuo individualių veiksnių ir bendros sveikatos būklės. Galiausiai, jei katarakta nėra gydoma, ji gali sukelti reikšmingą regėjimo sutrikimą ar net aklumą.

Kataraktos progresavimą gali pagreitinti tam tikri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, amžius, traumos, tam tikros ligos ar vaistų vartojimas.

• Senėjimas. Dauguma kataraktų vystosi dėl natūralaus lęšiuko senėjimo proceso, kai jo baltymai keičiasi ir kaupiasi, sukeldami drumstumą.


• Traumos. Akies sužalojimai gali pažeisti lęšiuką ir sukelti ankstyvą kataraktos vystymąsi.


• Ligos. Tam tikros ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, gali pagreitinti kataraktos atsiradimą.


• Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų naudojimas gali didinti kataraktos riziką.


• Ultravioletinė spinduliuotė. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas saulės spindulių poveikis gali pažeisti lęšiuką.


• Genetiniai veiksniai. Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į kataraktą.


• Rūkymas ir alkoholis. Šie įpročiai gali didinti kataraktos riziką.

• Regėjimo miglotumas


• Regėjimo neryškumas


• Spalvų blukimas


• Sunkumai matyti prasto apšvietimo sąlygomis


• Jautrumas akinimui


• Daugiaveidis vaizdas


• Dvigubas vaizdas vienoje akyje


• Dažni regėjimo korekcijos pokyčiai


• Prastas naktinis matymas


• Skaitymo sunkumai


• Vairavimo sunkumai

1. Regėjimo aštrumo testas. Įvertinamas paciento gebėjimas matyti aiškiai įvairiu atstumu.


2. Biomikroskopija (slit lamp) apžiūra. Naudojant specialų mikroskopą vertinama akies priekinės dalies, įskaitant lęšiuką, būklė.


3. Tonometrija. Matuojamas akispūdis, siekiant atmesti kitas akių ligas, pvz., glaukoma.


4. Pupilių dilatacija ir tinklainės apžiūra. Plėčiant vyzdį, galima geriau įvertinti akies vidų ir rageną.


5. Kiti vaizdiniai tyrimai. Retais atvejais, jei yra komplikacijų ar neaiškumų, gali būti atliekama ultragarso diagnostika.

Dažniausiai kataraktos diagnozei užtenka regėjimo testo ir biomikroskopijos, o papildomi tyrimai atliekami, jei reikia įvertinti bendrą akių būklę.

1. Ankstyvos stadijos priežiūra. Kai katarakta yra ankstyvos stadijos ir regėjimas dar nėra žymiai sutrikęs, gali būti rekomenduojama dažnesnė akių apžiūra, regėjimo korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais, taip pat gyvenimo būdo pokyčiai (pvz., geresnis apšvietimas, akių apsauga nuo saulės).


2. Chirurginis gydymas. Pagrindinis ir vienintelis efektyvus būdas visiškai pašalinti kataraktą yra operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiuku. Operacija paprastai yra saugi, atliekama ambulatoriškai ir turi didelį sėkmės rodiklį.


3. Pooperacinė priežiūra. Po operacijos skiriami akių lašai, kad sumažintų uždegimą ir užkirstų kelią infekcijoms, bei reguliarios kontrolinės apžiūros.


4. Reabilitacija. Regėjimo korekcija po operacijos, jei reikalinga, siekiant optimalaus matymo rezultato.

Svarbu: Laiku atlikta kataraktos operacija gali žymiai pagerinti regėjimą ir gyvenimo kokybę. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymo planas yra esminiai sėkmingo gydymo elementai.

• Regėjimo praradimas. Progresuojantis lęšiuko drumstumas gali sukelti reikšmingą regėjimo pablogėjimą ar net aklumą.


• Padidėjusi trauma. Sutrikus regėjimui, padidėja rizika susižaloti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.


• Komplikacijos operacijos metu. Nors kataraktos operacija yra saugi, gali pasitaikyti komplikacijų, tokių kaip infekcija, uždegimas ar tinklainės atitraukimas.


• Antrinė katarakta. Po operacijos gali išsivystyti uždegiminiai pokyčiai už implantuoto lęšiuko, dėl kurių regėjimas vėl pablogėja. Ši būklė dažnai gydoma lazerine procedūra.


• Psichologinės ir socialinės problemos. Regėjimo sutrikimai gali lemti socialinę izoliaciją, priklausomybę ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Svarbu: laiku diagnozavus ir gydant kataraktą galima išvengti daugelio komplikacijų ir išlaikyti gerą regėjimą.

Nors visiškai išvengti kataraktos ne visada įmanoma, ypač susijusios su amžiumi, galima sumažinti riziką laikantis šių prevencijos priemonių:

• Akių apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Naudoti saulės akinius su UV filtru, ypač būnant lauke ilgą laiką.


• Sveika mityba. Valgyti daug vaisių, daržovių ir maisto produktų, turinčių antioksidantų, vitaminų C ir E, kurie gali padėti apsaugoti akis.


• Rūkymo atsisakymas. Rūkymas yra svarbus kataraktos rizikos veiksnys, todėl jo vengimas gali sumažinti ligos riziką.


• Reguliarūs akių patikrinimai. Laiku diagnozuoti akių ligas ir stebėti akių sveikatą padeda užkirsti kelią arba sulėtinti kataraktos vystymąsi.


• Kontroliuoti lėtines ligas. Pavyzdžiui, cukrinio diabeto geras valdymas sumažina kataraktos riziką.


• Vengti akių traumų. Naudoti apsauginius akinius dirbant pavojingomis sąlygomis.


• Riboti tam tikrų vaistų vartojimą. Jei įmanoma, vengti ilgalaikio gliukokortikosteroidų vartojimo arba vartoti juos tik gydytojo nurodymu.