Klimaksas

Klimakso eiga dažniausiai vyksta palaipsniui ir skirstoma į tris pagrindinius etapus:

1. Perimenopauzė – tai laikotarpis, trunkantis kelerius metus iki menopauzės. Jis prasideda, kai pradeda svyruoti estrogenų lygis, o menstruacijos tampa nereguliarios (trumpėja, ilgėja ar kartais visai praleidžiamos). Gali atsirasti pirmieji su hormonų pokyčiais susiję organizmo pojūčiai.


2. Menopauzė – tai momentas, kai menstruacijos visiškai nutrūksta ir nebesitęsia bent 12 mėnesių iš eilės. Tai žymi moters vaisingumo pabaigą.


3. Postmenopauzė – laikotarpis po menopauzės. Hormonų lygis stabilizuojasi žemesniame lygyje, organizmas prisitaiko prie naujų sąlygų, o su klimaksu susiję reiškiniai dažniausiai palaipsniui silpnėja arba visai išnyksta.

Klimakso eiga ir trukmė gali skirtis kiekvienai moteriai – vienoms jis būna labai laipsniškas, kitoms gali įvykti greičiau.

1. Kiaušidžių funkcijos silpnėjimas – su amžiumi kiaušidės pradeda gaminti vis mažiau lytinių hormonų (estrogenų ir progesterono), kurie reguliuoja menstruacinį ciklą ir reprodukcines funkcijas.


2. Folikulų rezervo išsekimas – moters organizme gimstant būna ribotas skaičius kiaušialąsčių. Joms senkant, mažėja ir ovuliacijų skaičius, kol jos visiškai nutrūksta.


3. Hormonų pusiausvyros pokyčiai – mažėjant estrogenų lygiui, sutrinka hormonų pusiausvyra, dėl ko palaipsniui išnyksta menstruacijos.


4. Genetinis paveldimumas – menopauzės amžius dažnai paveldimas iš motinos ar močiutės.

Be natūralaus senėjimo, klimaksą taip pat gali sukelti ankstyvos ar medicininės priežastys, tokios kaip:

• kiaušidžių pašalinimas (chirurginiu būdu),


• chemoterapija ar radioterapija,


• autoimuniniai sutrikimai,


• ankstyva kiaušidžių funkcijos nepakankamumo diagnozė (priešlaikinė menopauzė).

Fiziniai simptomai:

• Karščio bangos (staigus kūno įkaitimas, dažnai viršutinėje kūno dalyje).


• Naktinis prakaitavimas.


• Miego sutrikimai (nemiga, dažnas pabudimas).


• Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos).


• Nuovargis.


• Sąnarių ir raumenų skausmai.


• Galvos skausmai.


• Makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu.


• Sumažėjęs lytinis potraukis.


• Šlapimo nelaikymas arba dažnas šlapinimasis.


• Odos ir plaukų pokyčiai (sausumas, plonėjimas).

Psichologiniai ir emociniai simptomai:

• Nuotaikų svyravimai


• Dirglumas


• Nerimas


• Depresinės nuotaikos


• Sutrikusi atmintis ir dėmesio koncentracija

1. Hormonų tyrimai (kraujo tyrimai):

• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – jo lygis padidėja menopauzės metu.


• LH (liuteinizuojantis hormonas) – taip pat padidėja menopauzės laikotarpiu.


• Estradiolis (E2) – sumažėjęs estrogenų (ypač estradiolio) kiekis rodo hormonų mažėjimą.


• TSH (skydliaukės stimuliuojantis hormonas) – svarbu atmesti skydliaukės ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

2. Papildomi tyrimai (pagal poreikį):

• Prolaktino tyrimas – jei įtariami kiti hormoniniai sutrikimai.


• Lipidų profilis – menopauzė gali paveikti cholesterolio kiekį.


• Kaulų tankio tyrimas (osteodensitometrija) – vertinama osteoporozės rizika po menopauzės.

Klimakso gydymas nėra nukreiptas į ligos šalinimą, o į simptomų palengvinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Štai pagrindiniai gydymo būdai:

1. Hormonų terapija (HT). Tai efektyviausias gydymo metodas, mažinantis karščio bangas, prakaitavimą, makšties sausumą ir kitus simptomus. Naudojami estrogenai (kartais kartu su progesteronu), kurie gali būti vartojami tabletėmis, pleistrais, geliais ar vietiškai (makšties žvakutės ar kremai). Prieš skiriant HT, gydytojas įvertina galimas rizikas (trombozė, vėžio tikimybė).


2. Nehormoninis gydymas. Tais atvejais, kai HT netinka, gali būti skiriami tam tikri antidepresantai (pvz., SSRI) ar augaliniai preparatai (pvz., raudonasis dobilas, juodoji žemėpankė). Vietiniai makšties drėkikliai ir lubrikantai padeda esant makšties sausumui.


3. Gyvenimo būdo keitimas. Rekomenduojama reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba (turtinga kalciu ir vitaminu D), žalingų įpročių atsisakymas, miego higiena ir streso valdymas. Tai padeda palaikyti gerą bendrą savijautą ir širdies bei kaulų sveikatą.


4. Psichologinė parama. Jei pasireiškia emociniai sunkumai, nuotaikų svyravimai ar nerimas, gali būti naudinga psichologo ar psichoterapeuto pagalba.

Klimaksas pats savaime nėra liga, tačiau dėl ilgainiui mažėjančio estrogenų kiekio gali išsivystyti įvairios sveikatos komplikacijos, ypač jei neįvertinamos rizikos arba nesiimama profilaktinių priemonių. Pagrindinės galimos komplikacijos:

1. Osteoporozė. Estrogenai padeda išlaikyti kaulų tankį, tad jų trūkumas didina kaulų retėjimo riziką. Dėl to moterys po menopauzės dažniau patiria kaulų lūžius (ypač šlaunikaulio, stuburo, riešo srityse).


2. Širdies ir kraujagyslių ligos. Po menopauzės padidėja cholesterolio lygis, sutrinka kraujagyslių elastingumas, todėl išauga rizika susirgti hipertenzija, ateroskleroze ar ištikti infarktui bei insultui.


3. Urogenitalinės problemos. Sumažėjus estrogenų, plonėja makšties gleivinė ir šlapimo takų audiniai. Dėl to gali pasireikšti makšties sausumas, dažnesnės šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas ar skausmas lytinių santykių metu.


4. Psichologinės ir emocinės komplikacijos. Kai kurioms moterims gali išsivystyti depresija, lėtinis nerimas, miego sutrikimai ar emocinis nestabilumas. Ilgainiui tai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir tarpasmeniniams santykiams.


5. Kognityviniai pokyčiai. Nors ne visoms, bet daliai moterų gali pasireikšti atminties susilpnėjimas ar dėmesio koncentracijos sunkumai, ypač perimenopauzės metu.

Klimakso visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima pasirūpinti sveikata ir sumažinti su klimaksu susijusių nemalonių simptomų bei komplikacijų riziką. 

1. Sveika gyvensena. Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti kaulų tankį, gerina kraujotaką ir psichologinę savijautą. Rekomenduojamos tokios veiklos kaip vaikščiojimas, plaukimas, joga ar mankšta.


2. Subalansuota mityba. Mityba turėtų būti turtinga kalciu, vitaminu D, augaliniais estrogenais (pvz., sojų produktai), vaisiais, daržovėmis ir sveikaisiais riebalais. Reikia vengti perdirbto maisto, perteklinio cukraus ir sočiųjų riebalų.


3. Kenksmingų įpročių atsisakymas. Rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas spartina hormoninius pokyčius ir didina osteoporozės bei širdies ligų riziką. Verta šių įpročių atsisakyti dar prieš prasidedant klimaksui.


4. Reguliarūs sveikatos patikrinimai. Svarbu stebėti hormonų pusiausvyrą, kaulų tankį, kraujospūdį, cholesterolio lygį ir cukraus kiekį kraujyje. Tai padeda laiku pastebėti galimus pokyčius.


5. Emocinės sveikatos stiprinimas. Streso valdymas, pakankamas poilsis, psichologinė parama ar savęs priežiūra (pvz., meditacija, hobiai, bendravimas) stiprina atsparumą emociniams svyravimams klimakso laikotarpiu.


6. Švietimas ir pasiruošimas. Žinojimas, kas yra klimaksas ir ko tikėtis, padeda moteriai pasiruošti pokyčiams be baimės ar panikos, o prireikus – laiku kreiptis pagalbos.