Kušingo sindromas

1. Kortizolio perprodukcija. Prasideda dėl padidėjusios kortizolio gamybos antinksčių žievėje arba dėl išorinio kortikosteroidų vartojimo.


2. Hormono kiekio padidėjimas kraujyje. Aukštas kortizolio lygis sukelia organizmo sistemų disbalansą.


3. Metabolinių procesų sutrikimai. Kortizolio perteklius veikia angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą, sukelia insulino atsparumą.


4. Imuninės sistemos slopinimas. Dėl kortizolio poveikio sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.


5. Fiziniai pokyčiai ir organų pažeidimai. Kortizolio perteklius lemia raumenų silpnumą, odos plonėjimą, riebalų persiskirstymą ir kitus požymius.


6. Liga progresuoja. Be gydymo simptomai stiprėja, o organizmo funkcijos blogėja, gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

• Antinksčių žievės patologijos. Gerybiniai ar piktybiniai navikai antinksčiuose gali gaminti per daug kortizolio.


• Hipofizės adenoma. Dažniausia priežastis – hipofizės gerybinis auglys, kuris gamina per daug adrenokortikotropinio hormono (AKTH), skatinančio kortizolio gamybą.


• Egzogeninis kortikosteroidų vartojimas. Ilgalaikis arba didelių dozių gydymas steroidiniais vaistais gali sukelti sindromą.


• Ektopinė AKTH gamyba. Kai kurie navikai kituose organuose (pvz., plaučiuose) gali gaminti AKTH, kuris skatina kortizolio perprodukciją.


• Retesnės priežastys. Gali būti genetinės mutacijos ar kitos endokrininės sistemos ligos, paveikiančios kortizolio reguliavimą.

Visos šios priežastys lemia neproporcingą kortizolio kiekio padidėjimą ir sukelia Kušingo sindromo simptomus bei pokyčius organizme.

• Nutukimas, ypač veido (mėnulio veidas), pilvo ir nugaros srityje (dubeninė liemens forma)


• Raumenų silpnumas ir plonėjanti oda


• Padidėjęs kraujospūdis


• Padidėjęs prakaitavimas ir odos uždegimai


• Lengvas mėlynėjimas ir sulėtėjęs žaizdų gijimas


• Mėlynių ar strijų atsiradimas ant odos, ypač ant pilvo, šlaunų ir pažastų


• Nuotaikos svyravimai, depresija ar dirglumas


• Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija)


• Moterims – menstruacijų sutrikimai, plaukų augimo pokyčiai


• Vyrams – sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai


• Osteoporozė ir padidėjusi kaulų lūžių rizika


• Aukštas cholesterolio kiekis


• Padidėjęs infekcijų dažnis dėl imuninės sistemos slopinimo

Įtariant Kušingo sindromą, atliekami keli specializuoti tyrimai, siekiant patvirtinti padidėjusį kortizolio kiekį ir nustatyti jo priežastį:

1. 24 valandų šlapimo kortizolio kiekio tyrimas. Matuojamas bendras kortizolio kiekis per parą – tai vienas pagrindinių Kušingo sindromo diagnostikos testų.


2. Naktinis skaidraus miego metu (ankstyvas ryto) kraujo kortizolio lygio matavimas. Kortizolio lygis paprastai naktį turi būti žemas; padidėjęs rodo sindromą.


3. Deksametazono slopinimo testas. Skiriamas deksametazonas (dirbtinis kortikosteroidas), kuris normaliai slopina kortizolio gamybą. Jei kortizolio lygis nesumažėja, tai rodo Kušingo sindromą.


4. Kraujo adrenokortikotropinio hormono (AKTH) lygio matavimas. Padeda nustatyti, ar sindromas kyla iš hipofizės, antinksčių ar dėl kitų priežasčių.


5. Vaizdiniai tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) hipofizei – ieškoma adenomos ar kitų pakitimų. KT arba MRT antinksčiams – nustatomi navikai ar hiperplazija.


6. Ektopinės AKTH gamybos paieška. Jei įtariama, kad AKTH gamyba vyksta ne hipofizėje, gali būti atliekami papildomi tyrimai (pvz., plaučių vaizdiniai).

Kušingo sindromas gali sukelti daug rimtų komplikacijų, ypač jei liga negydoma arba gydymas pradedamas per vėlai.

Pirmiausia pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos – aukštas kraujospūdis, aterosklerozė ir padidėjusi širdies priepuolio bei insulto rizika.

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio vystosi cukrinis diabetas arba blogėja jau esamas gliukozės kontrolės sutrikimas.

Liga gali sukelti raumenų silpnumą, kaulų retėjimą (osteoporozę) ir padidėjusią lūžių riziką.

Be to, pasireiškia imuninės sistemos slopinimas, todėl didėja jautrumas infekcijoms.

Kita svarbi komplikacija – psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas, miego sutrikimai ar kognityviniai sutrikimai.

Ilgalaikis kortizolio perteklius gali lemti ir odos pažeidimus – plonėjimą, strijų atsiradimą, lėtesnį žaizdų gijimą.

Taip pat dažni yra reprodukciniai sutrikimai, tokie kaip menstruacijų ciklo sutrikimai moterims ar sumažėjęs lytinis potraukis vyrams.

Visos šios komplikacijos gerokai sumažina gyvenimo kokybę ir gali būti pavojingos gyvybei, todėl ankstyvas Kušingo sindromo nustatymas ir gydymas yra labai svarbūs.

Pirmiausia svarbu vengti ilgalaikio ir didelės dozės kortikosteroidų vartojimo be medicininės priežiūros, nes būtent tai yra viena dažniausių sindromo priežasčių. Jei kortikosteroidai yra būtini gydymui, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, naudoti mažiausią veiksmingą dozę ir reguliariai stebėti sveikatą.

Antra, reguliarios medicininės apžiūros ir ankstyvas endokrininės sistemos sutrikimų nustatymas padeda laiku diagnozuoti ir gydyti tokias būkles kaip hipofizės adenomos ar antinksčių navikai, kurie gali sukelti Kušingo sindromą.

Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą ir tinkamą kūno svorį, kurie padeda išlaikyti hormoninį balansą.

Galiausiai, būtina būti informuotam apie šią ligą ir jos simptomus, kad būtų galima greitai kreiptis į specialistus, jei atsiranda įtartini požymiai. Tokios priemonės padeda užkirsti kelią Kušingo sindromo vystymuisi arba sumažinti jo pasekmes.