Lėtinio nuovargio sindromas

1. Pirmieji požymiai – prasideda bendru, sunkiai paaiškinamu nuovargiu, kuris nepraeina pailsėjus.


2. Lėtas progresavimas – nuovargis pamažu stiprėja, gali lydėti silpnumas, koncentracijos stoka ar miego sutrikimai.


3. Staigus atsiradimas – kai kuriais atvejais simptomai prasideda staiga, dažniausiai po virusinės infekcijos ar didelio streso.


4. Nuolatinis ar banguojantis pobūdis – simptomai gali būti pastovūs arba pasireikšti periodiškai, paūmėjant po krūvio.


5. Kasdienės veiklos ribojimas – ilgainiui sumažėja darbingumas, sutrinka socialinis gyvenimas ir kasdieniai įpročiai.


6. Lėtinė eiga – būklė gali trukti mėnesius ar metus, dažnai reikalaujanti ilgalaikio valdymo ir gyvenimo būdo keitimo.

• Virusinės infekcijos – kai kuriems žmonėms sindromas prasideda po virusinės ligos, pavyzdžiui, Epstein-Barr ar gripo viruso.


• Imuninės sistemos sutrikimai – nustatyta, kad kai kuriems pacientams imuninė sistema veikia netipškai ar per daug aktyviai.


• Hormonų disbalansas – galimi pakitimai skydliaukės, antinksčių ar hipotalamo veikloje.


• Ilgalaikis stresas – fizinė ar emocinė įtampa gali sutrikdyti organizmo gebėjimą atsistatyti ir sukelti išsekimą.


• Genetinis polinkis – tam tikri paveldimi veiksniai gali padidinti jautrumą sindromui.


• Miego sutrikimai – prastas miegas ar jo trūkumas gali palaikyti ar sustiprinti simptomus.


• Psichologiniai veiksniai – kai kuriais atvejais lėtinį nuovargį gali lydėti depresija ar nerimas, kurie sustiprina simptomus, bet nėra vienintelė priežastis.

• Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus


• Miego sutrikimai


• Atminties ir koncentracijos pablogėjimas („protinis rūkas“)


• Raumenų ir sąnarių skausmai be uždegimo požymių


• Galvos skausmai


• Gerklės skausmas ar padidėję limfmazgiai


• Nuovargio paūmėjimas po fizinės ar protinės veiklos (poapkrovos negalavimas)

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – įvertinama bendra organizmo būklė, ar nėra anemijos, infekcijos ar uždegimo.


2. C-reaktyvinis baltymas (CRB) – padeda atmesti uždegimines ar autoimunines ligas.


3. Skydliaukės funkcijos tyrimai (TSH, FT4) – išsiaiškinama, ar nėra skydliaukės sutrikimų, galinčių sukelti nuovargį.


4. Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai – vertinama, ar vidaus organų veikla nėra sutrikusi.


5. Gliukozės ir HbA1c tyrimai – siekiama atmesti cukrinį diabetą ar hipoglikemiją.


6. Feritinas, geležies, vitamino B12 ir D tyrimai – dažnai nuovargį lemia šių medžiagų trūkumas.


7. Psichologinis įvertinimas – atliekamas siekiant atmesti depresiją, nerimo sutrikimus ar kitus psichikos sutrikimus.


8. Infekcinių ligų tyrimai (pvz., Epstein-Barr virusas, citomegalo virusas, ŽIV, boreliozė) – jei įtariama infekcinė priežastis.

1. Gyvenimo ritmo koregavimas: rekomenduojama subalansuoti dienos režimą, vengti per didelio fizinio ar protinio krūvio, planuoti poilsį.


2. Lengva fizinė veikla: pradedama nuo labai mažo krūvio (pvz., vaikščiojimo) ir didinama labai palaipsniui, vengiant nuovargio paūmėjimo.


3. Miego higienos gerinimas: svarbu nustatyti pastovų miego grafiką, vengti ekranų prieš miegą, riboti kofeino vartojimą.


4. Psichologinė pagalba: taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti susidoroti su streso, nerimo ar neigiamų minčių poveikiu.


5. Simptominis gydymas: jei yra skausmų, nemigos ar kitų simptomų, skiriami atitinkami vaistai (skausmą malšinantys, migdomieji, antidepresantai).


6. Mitybos korekcija: esant maistinių medžiagų trūkumams, papildoma vitaminais ar mikroelementais (pvz., vitaminu D, B12, geležimi).


7. Palaikymas ir kantrybė: gydymas dažnai ilgas, reikalaujantis nuoseklumo ir individualaus plano.

Lėtinio nuovargio sindromas, nors ir nėra pavojingas gyvybei, gali sukelti rimtų komplikacijų, veikiančių tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus sveikatą.

Nuolatinis, nepraeinąs nuovargis ilgainiui gali riboti darbingumą, dėl ko žmonės dažnai praranda galimybę dirbti visą darbo dieną ar visai nutraukia profesinę veiklą.

Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo išsivysto raumenų silpnumas, sumažėjęs ištvermingumas, o tai dar labiau didina nuovargį. Ilgalaikiai simptomai ir nežinomybė dėl ligos kilmės gali lemti emocinius sunkumus, tokius kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija ar savivertės sumažėjimas.

Sutrikusi miego kokybė sukelia kognityvinių funkcijų blogėjimą, vadinamą „protiniu rūku“, kuris trukdo susikaupti, mąstyti ar prisiminti.

Kai kuriais atvejais dėl sutrikdyto gyvenimo ritmo išsivysto antro laipsnio sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, virškinimo problemos ar imuniteto silpnėjimas.

Lėtinio nuovargio sindromo prevencija nėra visiškai aiški, nes tiksli šio sutrikimo priežastis dar nėra žinoma. Vis dėlto, galima imtis tam tikrų priemonių, kurios padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą ir gali sumažinti riziką.

Pirmiausia svarbu rūpintis miego kokybe – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti elektronikos prieš miegą, palaikyti ramų vakaro režimą.

Taip pat labai svarbus nuoseklus fizinis aktyvumas, tačiau be pervargimo – reguliarus judėjimas padeda stiprinti imunitetą, reguliuoti stresą ir pagerinti energijos lygį.

Mityba turi būti subalansuota: gausu daržovių, vaisių, baltymų, skaidulų, o taip pat reikėtų vengti perdirbto ir cukraus turinčio maisto.

Norint išvengti lėtinio išsekimo, būtina valdyti stresą – tam padeda atsipalaidavimo technikos, meditacija ar psichologo konsultacijos.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti laiku nustatyti kitus sutrikimus, kurie gali imituoti ar sukelti nuovargį.

Taip pat rekomenduojama riboti stimuliuojančių medžiagų (pvz., kofeino ar alkoholio) vartojimą, kad būtų palaikoma natūrali organizmo pusiausvyra.