Maras

1. Užsikrėtimas bakterija Yersinia pestis – dažniausiai per užkrėstų blusų įkandimus arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais ar žmonėmis.


2. Bakterijų patekimą į limfmazgius arba kraujotaką – bakterijos pradeda daugintis limfmazgiuose arba tiesiai kraujyje.


3. Limfmazgių uždegimas ir patinimas – vystosi limfmazgių uždegimas (bubo) limfmazginiame mare.


4. Infekcijos plitimas – bakterijos gali patekti į kraujotaką ir išplitti į įvairius organus, sukeldamos kraujotakos (septinį) marą.


5. Plaučių užkrėtimas – jei bakterijos pasiekia plaučius, išsivysto plaučių maras, kuris gali būti labai užkrečiamas oro lašeliniu būdu.


6. Sunkūs organizmo pažeidimai – atsiranda septinis šokas, organų nepakankamumas, kuris gali baigtis mirtimi, jei nėra skubaus gydymo.

Maro eiga yra labai greita ir pavojinga, todėl ankstyva diagnozė ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.

• Užsikrėtimas blusų įkandimais – pagrindinis maro plitimo būdas, kai užkrėstos blusos perduoda bakterijas žmogui.


• Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais – tiesioginis sąlytis su užsikrėtusiais graužikais ar jų kūno skysčiais.


• Oro lašelinis užsikrėtimas – plaučių maro atveju bakterijos gali plisti per orą iš užsikrėtusio žmogaus.


• Prasta sanitarija ir higiena – palankios sąlygos blusų daugėjimui ir ligos plitimui.


• Ekstremalios aplinkos sąlygos – stichinės nelaimės, karai, migracijos, kurios pablogina gyvenimo sąlygas ir didina infekcijos riziką.


• Žmogaus imuninės sistemos silpnumas – didina jautrumą infekcijai ir ligos sunkumą.

Maras dažniausiai išsivysto dėl bakterijų patekimo į organizmą įvairiais būdais, dažniausiai per blusų įkandimus ar tiesioginį kontaktą su užkrėstais šaltiniais.

• Staigus karščiavimas ir šaltkrėtis


• Intensyvus silpnumas ir nuovargis


• Limfmazgių patinimas ir skausmas (bubo formoje)


• Kosulys ir dusulys (plaučių maro atveju)


• Pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas


• Širdies plakimo pagreitėjimas


• Galvos skausmas ir sumišimas


• Odos paraudimas ar dėmės (kartais)

1. Mikrobiologinis tyrimas – bakterijų paieška iš kraujo, limfmazgių ar kvėpavimo takų mėginių.


2. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, kurie padeda įvertinti infekcijos sunkumą.


3. Rentgeno nuotrauka – krūtinės ląstos rentgenas, ypač įtariant plaučių marą.


4. Molekuliniai tyrimai (PCR) – greitas bakterijų DNR aptikimas mėginiuose.


5. Imunologiniai tyrimai – antikūnų nustatymas, kurie rodo organizmo reakciją į infekciją.

1. Antibiotikų terapija – pagrindinis gydymo būdas, naudojami vaistai kaip streptomicinas, gentamicinas, doksiciklinas ar ciprofloksacinas, kurie efektyviai naikina bakterijas.


2. Skysčių atstatymas – svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją, ypač sunkių atvejų metu, siekiant išvengti dehidratacijos ir šoko.


3. Izoliacija ir infekcijos kontrolė – pacientai, sergantys plaučių maro forma, izoliuojami, kad būtų išvengta ligos plitimo oro lašeliniu būdu.


4. Simptomų palengvinimas – skausmo malšinimas, temperatūros kontrolė ir kitos palaikomosios priemonės.


5. Stebėjimas ir ilgalaikė priežiūra – pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl galimų komplikacijų ir gydymo efektyvumo.

Infekcija gali plisti į kraują, sukeldama septinį šoką – kritinę būklę, kai sutrinka organų aprūpinimas deguonimi. Tai gali lemti organų nepakankamumą – inkstų, kepenų, plaučių ar širdies funkcijos sutrikimus.

Limfmazgių pūlinys (bubo) gali sukelti vietinį audinių pažeidimą, o pūlinys gali išplitti į gretimus audinius ar sukelti lėtinius uždegimus.

Plaučių maras gali sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą, kuris dažnai būna mirtinas be greitos medicininės pagalbos.

Be to, gali išsivystyti meningitas (smegenų dangalų uždegimas) ar kitos centrinės nervų sistemos komplikacijos.

Svarbu sumažinti kontaktą su blusomis ir užsikrėtusiais gyvūnais – tai galima pasiekti tinkamai tvarkant aplinką, reguliariai naikinant graužikus ir dezinfekuojant patalpas. Keliaujant į maro rizikos zonas, rekomenduojama naudoti repelentus, dėvėti tinkamą aprangą ir vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais.

Tinkama asmens higiena ir reguliarus drabužių bei patalynės skalbimas padeda sumažinti blusų plitimą. Svarbu užtikrinti geras sanitarines sąlygas gyvenamosiose ir darbo vietose.

Esant maro protrūkiams, reikalinga greita diagnostika, gydymas ir izoliacija, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui. Vakcinacija nuo maro yra prieinama kai kuriose šalyse ir gali būti rekomenduojama rizikos grupėms.

Prevencinės priemonės, atsargumas ir greita medicininė pagalba yra geriausias būdas išvengti maro užsikrėtimo ir komplikacijų.