Mėnesinių ciklo sutrikimai

1. Hormoninės pusiausvyros sutrikimas – pakinta estrogenų, progesterono ar kitų hormonų gamyba bei jų tarpusavio santykis.


2. Kiaušidžių veiklos pokyčiai – gali sutrikti ovuliacija arba ji visai neįvykti.


3. Endometriumo reakcijos pakitimai – gimdos gleivinė storėja ar plonėja neįprastai, todėl kinta kraujavimo pobūdis.


4. Ciklo trukmės ir pobūdžio pokyčiai – menstruacijos tampa nereguliarios, per ilgos, per trumpos ar neįprastai gausios/skurdžios.


5. Būklės įsitvirtinimas – sutrikimai tampa pasikartojantys ir gali tęstis kelis mėnesius ar ilgiau.

Mėnesinių ciklo sutrikimai atsiranda dėl įvairių veiksnių, galinčių paveikti hormonų pusiausvyrą, kiaušidžių veiklą ar bendrą organizmo būklę. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Hormonų disbalansas – sutrikusi estrogenų, progesterono ar kitų hormonų gamyba ir reguliacija.


• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – dažna nereguliarių menstruacijų priežastis.


• Skydliaukės ligos – tiek hiper-, tiek hipotirozė gali paveikti ciklo reguliarumą.


• Didelis stresas – ilgalaikis psichologinis ar fizinis stresas veikia hipotalamo–hipofizės–kiaušidžių ašį.


• Kūno svorio pokyčiai – per didelis ar per mažas svoris, staigus jo kritimas ar priaugimas.


• Per didelis fizinis krūvis – intensyvus sportas gali slopinti ovuliaciją.


• Lėtinės ligos – cukrinis diabetas, kepenų ar inkstų ligos.


• Vaistų vartojimas – hormoninė kontracepcija, antidepresantai, kraujo krešėjimą veikiantys preparatai.


• Perimenopauzė – natūralūs reprodukcinės sistemos pokyčiai prieš menopauzę.

• Nereguliarios menstruacijos – kraujavimas pasireiškia skirtingais intervalais, ilgesniais ar trumpesniais nei įprasta.


• Per gausios menstruacijos (menoragija) – kraujavimo kiekis žymiai didesnis nei įprastai, gali reikėti dažnai keisti higienos priemones.


• Per menkos menstruacijos (hipomenorėja) – neįprastai mažas kraujo kiekis menstruacijų metu.


• Užsitęsusios menstruacijos – kraujavimas trunka ilgiau nei 7 dienas.


• Trumpas ciklas (polimenorėja) – menstruacijos kartojasi dažniau nei kas 21 dieną.


• Ilgas ciklas (oligomenorėja) – menstruacijos pasireiškia rečiau nei kas 35 dienas.


• Visiškas menstruacijų nebuvimas (amenorėja) – menstruacijos nevyksta kelis mėnesius ar ilgiau.


• Tepimas tarp menstruacijų – kraujavimas ar dėmės atsiranda ciklo viduryje ar kitais neįprastais laikotarpiais.

1. Išsami anamnezė ir klinikinė apžiūra – surenkama informacija apie ciklo pobūdį, trukmę, gretutinius simptomus, ligas ir gyvenimo būdą.


2. Hormonų tyrimai – nustatomas estrogenų, progesterono, folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), liuteinizuojančio hormono (LH), prolaktino, skydliaukės hormonų lygis.


3. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas (BKT), geležies ir feritino kiekis anemijos įvertinimui.


4. Dubens organų ultragarsas – įvertinamos kiaušidės, gimda, endometriumo storis, galimi cistos ar kiti pakitimai.


5. Nėštumo testas – atmesti nėštumo galimybę kaip ciklo sutrikimo priežastį.


6. Gliukozės ir insulino tyrimai – ypač jei įtariamas policistinių kiaušidžių sindromas ar metaboliniai sutrikimai.


7. Krešėjimo rodikliai – jei įtariamas kraujavimo sutrikimas.


8. Papildomi tyrimai – esant poreikiui, gali būti atliekami MRT, histoskopija ar kiti specifiniai tyrimai.

1. Gyvenimo būdo korekcija – kūno svorio normalizavimas, subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas, saikinga fizinė veikla.


2. Hormonų terapija – geriamieji kontraceptikai, progesterono ar kitų hormonų preparatai ciklui reguliuoti ir hormonų disbalansui koreguoti.


3. Skydliaukės funkcijos normalizavimas – vaistai hiper- arba hipotirozei gydyti, jei sutrikimas susijęs su skydliaukės liga.


4. Vaistai nuo policistinių kiaušidžių sindromo – gali būti skiriami ovuliaciją skatinantys ar insulino jautrumą gerinantys preparatai.


5. Kraujavimo mažinimas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba traneksamo rūgštis, jei menstruacijos per gausios.


6. Anemijos gydymas – geležies preparatai esant geležies stokai dėl gausaus kraujavimo.


7. Operacinis gydymas – polipų, miomų pašalinimas, endometriumo abliacija ar kitos procedūros, jei sutrikimus lemia anatominiai pakitimai.


8. Psichologinė pagalba – jei sutrikimus lemia stresas ar emociniai veiksniai, rekomenduojama psichoterapija ar kitos psichologinės intervencijos.

Mėnesinių ciklo sutrikimai gali sukelti įvairias komplikacijas, priklausomai nuo jų pobūdžio ir priežasties.

Ilgalaikės nereguliarios ar gausios menstruacijos gali lemti geležies stokos anemiją, sukeliančią silpnumą, nuovargį ir sumažėjusį darbingumą.

Sutrikusi ovuliacija gali būti priežastis nevaisingumui arba sumažėjusiam vaisingumui, apsunkinant pastojimą.

Esant hormonų disbalansui, gali išsivystyti endometriumo hiperplazija, didinanti endometriumo vėžio riziką.

Kai kurios būklės, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas, be menstruacijų sutrikimų gali skatinti metabolinį sindromą, didinantį širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Be to, ilgalaikiai ciklo pokyčiai gali turėti psichologinį poveikį, sukeldami stresą, nerimą ar depresijos simptomus.

Norint išvengti mėnesinių ciklo sutrikimų, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai rūpintis reprodukcine sveikata.

Reikėtų išlaikyti normalų kūno svorį, nes tiek antsvoris, tiek per mažas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.

Svarbu maitintis subalansuotai, užtikrinant pakankamą baltymų, sveikųjų riebalų, vitaminų ir mineralų kiekį.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti hormoninę pusiausvyrą, tačiau reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio.

Streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai ar kitos atsipalaidavimo technikos – gali sumažinti neigiamą poveikį ciklui.

Taip pat būtina laiku gydyti gretutines ligas, tokias kaip skydliaukės sutrikimai ar lėtinės infekcijos.

Patartina atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo.

Galiausiai, reguliarios ginekologo apžiūros padeda anksti nustatyti ir išspręsti galimas problemas, kol jos neįsisenėjo.