Menisko plyšimas

1. Staigus judesys arba trauma – kelias stipriai pasukamas, sulenkiamas ar patiria tiesioginį smūgį.


2. Per didelė apkrova meniskui – dėl netikėto judesio ar jėgos meniskas suspaudžiamas ir įtempiamas.


3. Menisko skaidulų plyšimas – kremzlinėje struktūroje atsiranda įtrūkimas ar plyšimas.


4. Biomechanikos sutrikimas – pažeistas meniskas nebegali tinkamai amortizuoti krūvio ir stabilizuoti kelio.


5. Ilgainiui progresuojantys pokyčiai – pakartotinai apkraunant kelį plyšimas gali didėti, atsiranda antriniai sąnario pažeidimai.

Menisko plyšimas atsiranda dėl įvairių veiksnių, susijusių tiek su ūminėmis traumomis, tiek su ilgalaikiais sąnario pakitimais. Pagrindinės priežastys:

• Ūminė trauma – staigus kelio pasukimas, smūgis ar neįprastas judesys sportuojant ar patiriant avariją.


• Per didelis fizinis krūvis – dažni pritūpimai, šuoliai ar kitos veiklos, stipriai apkraunančios kelio sąnarį.


• Degeneraciniai pokyčiai – su amžiumi meniskas praranda elastingumą, tampa trapus ir lengviau plyšta net esant nedideliam krūviui.


• Netaisyklinga kelio biomechanika – pėdos, čiurnos ar klubų ašies pakitimai didina menisko apkrovą.


• Kitos kelio traumos – raiščių plyšimai ar sąnario nestabilumas gali lemti papildomą menisko pažeidimą.

• Aštrus kelio skausmas – ypač sukant ar lenkiant koją.


• Tinimas – kelias gali patinti iš karto arba po kelių valandų.


• Sąnario užsiblokavimas – kelias „užstringa“, tampa sunku jį pilnai ištiesinti ar sulenkti.


• Sąnario traškesys ar spragtelėjimas – juntamas judant keliui.


• Nestabilumo jausmas – atrodo, kad kelias linksta ar negali išlaikyti svorio.

1. Gydytojo apžiūra – vertinami kelio judesiai, atliekami specialūs testai (pvz., McMurray, Apley), kurie padeda nustatyti menisko pažeidimą.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – pats tiksliausias metodas, leidžiantis aiškiai pamatyti menisko plyšimą, jo vietą ir apimtį.


3. Ultragarsinis tyrimas – gali parodyti skysčio sąnaryje ar dalį pažeidimų, tačiau nėra toks tikslus kaip MRT.


4. Artroskopija – invazinis tyrimo metodas, kai į sąnarį įvedama kamera; naudojama, kai diagnozė neaiški arba planuojamas gydymas.


5. Rentgenograma – menisko plyšimo tiesiogiai nerodo, bet padeda atmesti lūžius ar kitus kaulų pakitimus.

Menisko plyšimo gydymas priklauso nuo pažeidimo tipo, vietos ir paciento aktyvumo:

1. Konservatyvus gydymas – taikomas esant nedideliems ar degeneraciniams plyšimams; apima poilsį, fizinio krūvio ribojimą, šalčio aplikacijas, priešuždegiminius vaistus, kineziterapiją raumenims stiprinti ir sąnario stabilumui gerinti.


2. Chirurginis gydymas (artroskopija) – atliekamas, kai plyšimas didelis, sukelia sąnario užsiblokavimą ar nestabilumą; gali būti atlikta menisko siūlė (plyšimo susiuvimas) arba pažeistos dalies pašalinimas (meniscektomija).


3. Reabilitacija – po gydymo būtini pratimai, skirti kelio judrumui atkurti, raumenims sustiprinti ir sąnario funkcijai palaikyti.

Menisko plyšimas, ypač negydomas ar užsitęsęs, gali sukelti įvairias komplikacijas. Dažniausiai pasireiškia nuolatinis kelio skausmas ir tinimas, kurie riboja judėjimą ir fizinį aktyvumą.

Dėl pažeisto menisko sutrinka sąnario biomechanika, todėl ilgainiui gali vystytis kelio nestabilumas ir dažnesnis sąnario „užsiblokavimas“.

Nepakankamai amortizuojant krūvius, padidėja kremzlės pažeidimo rizika, todėl progresuoja ankstyva kelio artrozė. Kai kuriais atvejais gali atsirasti raumenų silpnumas aplink kelį dėl sumažėjusio aktyvumo, o po operacijos – randų formavimasis ar sąnario sustingimas.

Menisko plyšimo galima išvengti taikant paprastas, bet veiksmingas profilaktikos priemones. Svarbiausia yra stiprinti šlaunų ir blauzdų raumenis, nes jie padeda stabilizuoti kelio sąnarį. Reikėtų prieš fizinę veiklą atlikti apšilimą ir tempimo pratimus, kad sąnariai ir raiščiai būtų elastingesni.

Labai svarbu naudoti tinkamą avalynę, ypač sportuojant, kad kelias gautų pakankamą atramą ir amortizaciją.

Fizinius krūvius būtina didinti palaipsniui, vengiant staigių judesių ar per didelio krūvio neištreniruotam sąnariui. Taip pat reikėtų mokytis taisyklingos judesių technikos sportuojant ar keliant svorius. Svarbus ir sveikas kūno svoris, nes antsvoris padidina kelio apkrovą ir traumų riziką.