Menjero liga

1. Vidinės ausies skysčių pusiausvyros sutrikimas – dėl įvairių mechanizmų (pvz., endolimfos perteklius) pakinta spaudimas ausies viduje.


2. Endolimfos kaupimasis – vidinės ausies skysčio kiekis didėja, sukeldamas struktūrų tempimą ir dirginimą.


3. Vidinės ausies receptorių pažeidimas – padidėjęs spaudimas veikia klausos ir pusiausvyros jutimo ląsteles.


4. Funkcijos sutrikimas – dėl pakitimų pradeda blogėti signalų perdavimas iš vidinės ausies į smegenis.


5. Ligos progresavimas – laikui bėgant epizodai kartojasi vis dažniau, o vidinės ausies pažeidimai tampa nuolatiniai.

Menjero liga atsiranda dėl sudėtingų procesų, vykstančių vidinėje ausyje, kai sutrinka skysčių pusiausvyra. Pagrindiniai mechanizmai ir priežastys:

• Endolimfos kaupimasis – dėl sutrikusios skysčio gamybos ar rezorbcijos vidinėje ausyje padidėja spaudimas.


• Kraujotakos sutrikimai – nepakankamas kraujo tiekimas vidinės ausies struktūroms gali skatinti ligos vystymąsi.


• Imuniniai procesai – kai kuriais atvejais nustatomas autoimuninis komponentas, sukeliantis uždegiminius pokyčius.


• Genetinis polinkis – pastebėta, kad kai kuriems pacientams liga gali kartotis šeimose.


• Infekcijų ar traumų poveikis – virusinės infekcijos, alergijos ar ausies pažeidimai kartais laikomi galimais rizikos veiksniais.

Papildomai pabrėžiama, kad Menjero liga yra daugiaveiksnė, t. y. ją lemia kelių faktorių sąveika, o ne viena aiški priežastis.

Menjero ligos simptomai dažniausiai pasireiškia epizodiškai, ligai būdinga banguojanti eiga. Pagrindiniai:

• Pasikartojantys galvos svaigimo priepuoliai – dažnai trunkantys nuo kelių minučių iki kelių valandų.


• Klausos susilpnėjimas – pradžioje laikinas, vėliau gali tapti nuolatinis.


• Spengimas ausyse – įvairaus intensyvumo ūžesys, švilpesys ar kiti garsai.


• Spaudimo ar pilnumo jausmas ausyje – dažnai pasireiškia prieš priepuolį arba jo metu.

Įtariant Menjero ligą atliekami keli tyrimai, padedantys įvertinti vidinės ausies būklę ir atmesti kitas priežastis:

1. Audiometrija – nustatomas klausos slenkstis, dažnai fiksuojamas sensorineurinio tipo klausos susilpnėjimas.


2. Vestibuliniai tyrimai – pavyzdžiui, elektronistagmografija ar videonistagmografija, leidžiantys įvertinti pusiausvyros organo funkciją.


3. Klausos potencialų tyrimai – padeda nustatyti signalų perdavimo iš vidinės ausies į smegenis kokybę.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – atliekama siekiant atmesti kitas patologijas, pvz., navikus ar kraujotakos sutrikimus.


5. Kraujo tyrimai – gali būti skiriami diferencinei diagnostikai, kai įtariamos infekcijos ar autoimuninės ligos.

Menjero ligos gydymas yra kompleksinis ir dažniausiai skirtas simptomams kontroliuoti bei priepuolių dažniui mažinti:

1. Gyvensenos korekcija – rekomenduojama riboti druskos vartojimą, vengti kofeino, alkoholio ir rūkymo, nes šie veiksniai gali didinti endolimfos kaupimąsi.


2. Medikamentinis gydymas – taikomi vaistai, mažinantys galvos svaigimą (pvz., vestibulosupresantai), diuretikai skysčių apykaitai reguliuoti, kartais – kortikosteroidai.


3. Vestibulinė reabilitacija – specialūs pratimai padedantys pagerinti pusiausvyros sistemos funkciją.


4. Invazinės priemonės – esant sunkiai kontrolei pasiduodantiems atvejams, gali būti atliekamos vidinės ausies injekcijos ar chirurginės procedūros.

Menjero liga, ypač užsitęsusi ar dažnai pasikartojanti, gali sukelti įvairių komplikacijų. Dažniausia iš jų yra progresuojantis klausos praradimas, kuris ilgainiui gali tapti negrįžtamas. Dėl pasikartojančių svaigimo epizodų kyla kritimų ir traumų rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Liga taip pat gali lemti nuolatinį spengimą ausyse, sukeliantį miego ir dėmesio sutrikimus. Dėl pusiausvyros organo pažeidimų gali išsivystyti lėtinis pusiausvyros sutrikimas, trukdantis kasdieninei veiklai. Be to, dėl ilgalaikių simptomų neretai atsiranda emocinės problemos – nerimas, stresas ar depresija.

Menjero ligos visiškai išvengti neįmanoma, nes tiksli jos priežastis nėra žinoma, tačiau galima sumažinti riziką ir palengvinti eigą taikant profilaktines priemones. Svarbiausia yra sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, reguliarus fizinis aktyvumas.

Rekomenduojama riboti druskos vartojimą, nes ji skatina skysčių kaupimąsi organizme ir gali didinti spaudimą vidinėje ausyje. Taip pat patariama vengti kofeino, alkoholio ir rūkymo, kurie gali dirginti nervų sistemą ir skatinti simptomų paūmėjimą.

Labai svarbu valdyti stresą, nes įtampa gali sustiprinti ligos epizodus. Galiausiai naudinga reguliariai tikrintis klausą ir pusiausvyros funkciją, ypač jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų.