Miežis

1. Pradinė stadija. Voko krašte atsiranda nežymus diskomfortas – tempimo jausmas, paraudimas ar nestiprus niežėjimas. Šiame etape gali būti jaučiamas vietinis jautrumas liečiant.


2. Uždegimo progresavimas. Per artimiausias dienas susiformuoja skausmingas, paraudęs, kietas gumbelis. Voko audiniai aplink jį gali patinti, o oda parausti.


3. Pūlinio formavimasis. Uždegimo vietoje pradeda kauptis pūliai, susidaro gelsvas taškelis gumbelio viršūnėje. Miežis tampa skausmingesnis, ypač mirksint ar spaudžiant voką.


4. Pūlinio pratrūkimas. Dažniausiai per kelias dienas pūlinys savaime pratrūksta ir pūliai pasišalina. Skausmas ir patinimas po to greitai mažėja, o žaizdelė užgyja be komplikacijų.


5. Gijimas. Po pratrūkimo uždegimas palaipsniui išnyksta, o vokas grįžta į normalią būklę. Gijimo procesas paprastai trunka kelias dienas.

Miežis dažniausiai yra pavienis, trumpalaikis ir praeina savaime, tačiau kartais gali kartotis arba komplikuotis, jei uždegimas išplinta.

• Užsikimšus riebalinei voko liaukai (pvz., Zeiso arba Meibomo liaukai), susikaupę riebalai ar nešvarumai sudaro palankią terpę bakterijoms daugintis.


• Silpnesnis imunitetas – kai organizmas nusilpęs (nuo streso, ligų, nuovargio), jis prasčiau kovoja su bakterijomis, todėl uždegimas vystosi lengviau.


• Asmeninės higienos trūkumas – akių trynimas nešvariomis rankomis, bendrų kosmetikos priemonių naudojimas ar nepakankamai švarių kontaktinių lęšių naudojimas gali pernešti bakterijas į voką.


• Polinkis į akių vokų uždegimus – žmonės, kurie serga blefaritu (vokų krašto lėtiniu uždegimu), dažniau linkę susirgti miežiu.


• Odą veikiantys sutrikimai, tokie kaip spuogai ar seborėjinis dermatitas, taip pat gali padidinti riziką, nes pažeidžia odos barjerinę funkciją.

• Skausmingas, paraudęs gumbelis ant voko krašto


• Voko patinimas ir paraudimas


• Jautrumas liečiant ar mirksint


• Svetimkūnio jausmas akyje


• Ašarojimas


• Pūlingas taškelis gumbelio viršuje (kai miežis subręsta)


• Lengvas niežėjimas ar deginimas voko srityje


• Kartais – nedidelė temperatūra ar bendras diskomfortas (rečiau)

Svarbu: jei miežis tampa labai skausmingas, negerėja per kelias dienas ar atsiranda regėjimo sutrikimų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Įtariant miežį, dažniausiai specialių tyrimų atlikti nereikia, nes diagnozė nustatoma remiantis tipiniais klinikiniais požymiais ir gydytojo apžiūra. Gydytojas (dažniausiai šeimos gydytojas arba oftalmologas) apžiūri voką, įvertina uždegimo vietą, išvaizdą ir lokalizaciją.

Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalingi papildomi veiksmai:

1. Oftalmologo apžiūra. Jei miežis nepraeina ilgą laiką, kartojasi arba yra labai skausmingas, gali būti siunčiama specialisto konsultacijai.


2. Mikrobiologinis tyrimas (retai). Jei uždegimas kartojasi ar nepraeina, gali būti imamas pūlių mėginys ir atliekamas pasėlis tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija ir jos jautrumas antibiotikams.


3. Kraujo tyrimai (labai retai). Jei įtariama, kad dažnai pasikartojantys miežiai susiję su imuninės sistemos silpnumu ar kitomis bendrinėmis ligomis, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas ar gliukozės kiekio tyrimas (pvz., esant cukrinio diabeto įtarimui).

1. Šilti kompresai. Reguliarus šiltų kompresų dėjimas ant uždegusio voko (apie 10–15 minučių, 3–4 kartus per dieną) padeda išjudinti užsikimšusias liaukas, mažina uždegimą ir skatina pūlinio pratrūkimą.


2. Švelni akių higiena. Svarbu palaikyti vokų švarą – švelniai nuvalyti vokus su specialiomis akių valymo priemonėmis arba švariu drėgnu skudurėliu. Vengti akių trynimo ir nešvarių rankų kontakto su akimis.


3. Antibakteriniai tepalai ar lašai. Jei uždegimas intensyvus arba yra rizika plisti infekcijai, gydytojas gali paskirti vietinius antibiotikų tepalus arba akių lašus.


4. Vaistai nuo skausmo. Esant stipriam skausmui ar diskomfortui, gali būti vartojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas).


5. Specialisto konsultacija. Jei miežis nepraeina per 1–2 savaites, blogėja ar pasikartoja dažnai, reikėtų kreiptis į oftalmologą. Kartais gali prireikti chirurginio pūlinio atidarymo (incizijos) arba papildomo gydymo.

Svarbu: negalima mėginti spausti ar pradurti miežio savarankiškai, nes tai gali paskatinti infekcijos plitimą arba sukelti komplikacijų.

Miežis dažniausiai yra nepavojingas ir praeina be komplikacijų, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti tam tikros komplikacijos, ypač jei nėra tinkamai gydomas arba jei žmogaus imunitetas silpnas.

1. Chalazionas. Tai lėtinė voko liaukos uždegimo forma, kai uždegimas nepraeina, o liauka susiformuoja kaip kietas, neskausmingas guzelis. Chalazionas gali trukti ilgai ir kartais reikalauti chirurginio pašalinimo.


2. Orbitalinis arba preorbitalinis celulitas. Retai bakterinė infekcija gali išplisti į aplinkinius minkštuosius audinius, sukeldama rimtą uždegimą, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos ir antibiotikų vartojimo.


3. Randėjimas ir estetiniai pokyčiai. Užsitęsęs uždegimas gali palikti randus ant voko, kurie kartais gali trukdyti normaliai akių funkcijai arba sukelti estetinį diskomfortą.


4. Recidyvai (pasikartojantys miežiai). Kai kuriems žmonėms miežiai gali kartotis dažnai, ypač jei yra lėtinis blefaritas ar kitos akių voko ligos.


5. Regėjimo sutrikimai. Didelis patinimas ar uždegimas gali trumpam trikdyti regėjimą, jei miežis spaudžia akies paviršių arba sukelia vokų užkritimą.

• Reguliari akių higiena. Svarbu dažnai plauti rankas ir vengti liesti akis nešvariomis rankomis. Taip pat naudoti švarias servetėles ar skudurėlius akių valymui.


• Vokų priežiūra. Jei dažnai kyla akių vokų uždegimų (blefarito) rizika, rekomenduojama reguliariai valyti vokus specialiomis švelniomis priemonėmis arba šiltu vandeniu su muilu.


• Kokybiškos kosmetikos naudojimas. Vengti naudoti seną ar pasibaigusio galiojimo kosmetiką, ypač akių šešėlius ir tušus. Po naudojimo būtina kruopščiai nuvalyti makiažą.


• Asmeninių higienos priemonių nenaudojimas kartu su kitais. Neskolinti ir nenaudoti bendrų rankšluosčių, akių šepečių ar kitų priemonių, kurios liečiasi su akimis.


• Kontaktinių lęšių higiena. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, būtina laikytis jų priežiūros taisyklių, naudoti tik sterilias tirpalus ir vengti lęšių nešioti ilgiau nei rekomenduojama.


• Streso ir nuovargio mažinimas. Nors tai tiesiogiai nesusiję su miežio atsiradimu, stiprus stresas ir miego trūkumas silpnina imunitetą, todėl gali padidinti uždegimų riziką.

Apibendrinant, miežio prevencija – tai kruopšti akių ir rankų higiena, atsakingas makiažo bei kontaktinių lęšių naudojimas ir bendras organizmo stiprinimas. Tai padeda sumažinti bakterijų patekimą į voko liaukas ir uždegimų riziką.