Motyvacijos sunkumai

1. Vidinės paskatos susilpnėjimas – žmogus praranda aiškų ryšį tarp veiklos ir jos prasmės ar naudos.


2. Tikslų ir prioritetų neapibrėžtumas – neaišku, ko siekiama, todėl mažėja kryptingumas.


3. Pastangų ir rezultato disbalansas – patiriamos pastangos atrodo didesnės nei gaunama nauda.


4. Dėmesio ir energijos išsisklaidymas – sunkiau susikoncentruoti, išlaikyti nuoseklumą veikloje.


5. Elgesio sulėtėjimas ar vengimas – užduotys atidedamos, darbas vykdomas fragmentiškai.


6. Įtvirtėjanti būsena – ilgainiui susiformuoja įprotis vengti iššūkių ir mažėja bendras produktyvumas.

Motyvacijos sunkumai atsiranda tada, kai susilpnėja arba nutrūksta ryšys tarp žmogaus vidinių poreikių, tikslų ir atliekamos veiklos. Pagrindinės priežastys gali būti įvairios:

• Tikslų neapibrėžtumas – kai žmogus nežino, ko iš tiesų siekia, ar tikslai atrodo per tolimi ir nepasiekiami.


• Prasmės stoka – veikla atrodo bevertė arba nesuteikia asmeninio pasitenkinimo.


• Per dideli arba per maži iššūkiai – užduotys pernelyg sunkios sukelia bejėgiškumą, o pernelyg lengvos – nuobodulį.


• Nepakankamas grįžtamasis ryšys – kai pastangos neįvertinamos arba nematomas jų rezultatas.


• Vidinės energijos stoka – susijusi su nuovargiu, perdegimu ar emociniu išsekimu.


• Aplinkos veiksniai – trukdžiai, palaikymo stoka, nepalanki darbo ar mokymosi aplinka.

Motyvacijos sunkumų požymiai pasireiškia tiek žmogaus elgesyje, tiek vidinėje būsenoje. Jie rodo, kad vidinė paskata veikti yra susilpnėjusi:

• Užduočių atidėliojimas – dažnas vilkinimas, vengimas pradėti ar užbaigti darbus.


• Dėmesio stoka – sunku susikoncentruoti, greitai blaškosi mintys.


• Energijos trūkumas – veikla atliekama lėtai, su pastangomis, atrodo varginanti.


• Mažėjantis produktyvumas – sumažėja darbo ar mokymosi efektyvumas, daromos klaidos.


• Intereso praradimas – anksčiau maloni veikla nebedomina, atrodo beprasmė.


• Nepastovumas – dažnas užduočių keitimas, greitas entuziazmo išblėsimas.


• Neapibrėžtumo jausmas – sunku nusistatyti prioritetus, planuoti veiklą.

Įtariant motyvacijos sunkumus, pirmiausia svarbu įvertinti, ar tai trumpalaikė būsena (pvz., dėl nuovargio, streso), ar ilgalaikė problema, trukdanti mokytis, dirbti ar palaikyti santykius.

• Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės atmesti fizines sveikatos priežastis (pvz., miego sutrikimus, endokrininės sistemos ligas, lėtinį nuovargį).


• Jei sveikatos problemų nenustatoma, rekomenduojama psichologo konsultacija, kur galima aptarti sunkumus, nustatyti motyvacijos stokos šaltinius ir ieškoti būdų juos įveikti.


• Jei motyvacijos trūkumas susijęs su ryškesniais emociniais sutrikimais (pvz., depresija, nerimo sutrikimu), reikėtų kreiptis į psichoterapeutą ar psichiatrą, kurie gali taikyti gilesnę terapiją ar prireikus paskirti medikamentinį gydymą.


• Naudingos gali būti ir karjeros ar mokymosi konsultacijos, jei sunkumai labiau susiję su tikslų neaiškumu ar profesiniu keliu.

Esant motyvacijos sunkumams, svarbu imtis žingsnių, kurie padeda atkurti vidinę paskatą ir struktūrą kasdienybėje:

1. Išsikelti aiškius, pasiekiamus tikslus – pradėti nuo mažų užduočių, kurios suteikia pasitenkinimo jausmą.


2. Suskaidyti darbus į mažesnius etapus – taip užduotys atrodo lengviau įgyvendinamos ir mažiau gąsdina.


3. Naudoti dienotvarkę ar planą – suplanuoti laiką darbui, poilsiui, fizinei veiklai, kad atsirastų struktūra.


4. Rasti prasmę veikloje – priminti sau, kodėl verta atlikti užduotį ir ką ji duos ateityje.


5. Apdovanoti save už pasiekimus – net mažos pergalės nusipelno įvertinimo.


6. Rūpintis fizine sveikata – pakankamai miego, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas didina energiją.


7. Riboti trikdžius – mažinti laiką socialiniuose tinkluose, vengti daugiafunkcinių užduočių, susikurti ramią darbo aplinką.


8. Ieškoti palaikymo – pasikalbėti su artimaisiais, draugais ar kolegomis, kurie gali padrąsinti.


9. Leisti sau ilsėtis – perdegimas mažina motyvaciją, todėl būtinas kokybiškas poilsis.

Motyvacijos sunkumai, jei užsitęsia, gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Pirmiausia jie lemia produktyvumo sumažėjimą, nes žmogus neatlieka užduočių laiku arba daro jas paviršutiniškai.

Ilgainiui tai gali nulemti mokymosi ar darbo rezultatų prastėjimą, prarastas galimybes ar karjeros stagnaciją. Nuolatinis užduočių atidėliojimas ir nepasitenkinimas savimi dažnai sukelia savigarbos ir pasitikėjimo savimi sumažėjimą, o tai dar labiau apsunkina veiklos pradžią.

Be to, gali atsirasti santykių problemos, nes aplinkiniai pastebi žmogaus pasyvumą, neįsipareigojimų laikymąsi ar abejingumą.

Jei ši būsena tęsiasi ilgai, ji padidina riziką vystytis psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Taigi motyvacijos sunkumai nėra tik laikinas nepatogumas – jie gali išsivystyti į rimtą asmeninės gerovės ir gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Motyvacijos sunkumų galima išvengti sąmoningai rūpinantis savo vidine būsena ir kasdieniais įpročiais. Svarbiausia – aiškiai nusistatyti tikslus, kurie būtų realūs ir pasiekiami, nes per dideli ar neapibrėžti tikslai mažina paskatą veikti.

Padeda užduočių planavimas ir struktūruota dienotvarkė, nes ji suteikia stabilumo ir sumažina atidėliojimo tikimybę. Labai svarbu išlaikyti darbo ir poilsio balansą – pervargimas veda prie motyvacijos kritimo, o pakankamas miegas, judėjimas ir subalansuota mityba didina energijos lygį.

Motyvaciją stiprina vidinės prasmės paieška, kai žmogus primena sau, kodėl verta daryti tai, ką daro. Naudinga taikyti savigarbos ir savęs apdovanojimo principą, skatinant save net už mažus pasiekimus.

Galiausiai, motyvacijos stokos dažnai padeda išvengti palaikanti aplinka – žmonės, kurie padrąsina, įkvepia ir su kuriais galima pasidalinti atsakomybe.