Neišnešiotas naujagimis

Neišnešioto naujagimio atsiradimo eiga prasideda nėštumo metu ir apima kelis svarbius etapus:

1. Nėštumo sutrikimai arba priešlaikinis gimdymas – dėl įvairių veiksnių (motinos sveikatos problemų, infekcijų, streso, vaisiaus vystymosi sutrikimų) prasideda priešlaikinis gimdymas, kai vaisius gimsta anksčiau nei 37 nėštumo savaitę.


2. Vaisiaus organų nebaigtas vystymasis – ankstyvas gimdymas reiškia, kad kai kurios organų sistemos (plaučiai, smegenys, kepenys, inkstai) dar nėra pilnai išsivysčiusios ir funkcionuoja nepakankamai.


3. Mažas gimimo svoris – neišnešioti kūdikiai dažnai gimsta mažesni ir silpnesni, todėl sunkiau prisitaiko prie gyvenimo už gimdos ribų.


4. Organizmo nebrandumas – dėl nepakankamo vystymosi kyla problemų reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimą, mitybą ir imuninę apsaugą.


5. Specialios priežiūros poreikis – neišnešioti naujagimiai dažnai patenka į intensyvios priežiūros skyrių, kur jų būklė nuolat stebima ir palaikoma, kol organai subręs ir pradės veikti savarankiškai.

Ši eiga gali skirtis priklausomai nuo priešlaikinio gimdymo priežasties, vaisiaus būklės ir suteiktos medicininės pagalbos kokybės.

• Motinos sveikatos problemos – tokios kaip hipertenzija, diabetas, inkstų ligos ar infekcijos, gali sutrikdyti nėštumo eigą ir paskatinti priešlaikinį gimdymą.


• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas – anksčiau prasidėjęs vaisiaus vandenų nutekėjimas gali sukelti gimdymo pradžią prieš laiką.


• Infekcijos – gimdos ar makšties infekcijos gali išprovokuoti uždegimą ir skatina ankstyvą gimdymą.


• Motinos gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų naudojimas ir didelis stresas didina priešlaikinio gimdymo riziką.


• Ankstesni priešlaikiniai gimdymai – moterys, kurioms anksčiau jau buvo priešlaikinis gimdymas, turi didesnę riziką vėl pagimdyti neišnešiotą kūdikį.


• Fiziniai veiksniai ir anatominiai sutrikimai – gimdos anomalijos, trumpas gimdos kaklelis arba daugiavaisiai nėštumai (dvyniai, trynukai) taip pat padidina riziką.


• Vaisiaus vystymosi sutrikimai – genetinės ar kitos patologijos gali lemti vaisiaus augimo sulėtėjimą ir ankstyvą gimimą.

Dažnai neišnešiotumo priežastys būna sudėtingos ir kelių veiksnių derinys. Ankstyva priežiūra nėštumo metu ir rizikos veiksnių kontrolė padeda sumažinti neišnešiotų naujagimių skaičių.

• Mažas gimimo svoris (dažniausiai mažesnis nei 2500 g)


• Kūno ir galvos dydžio neatitikimas – galva gali atrodyti didesnė nei kūnas


• Plona, permatoma oda, kuri gali būti raukšlėta arba su mažai riebalinio audinio


• Plaukų, nagų ir odos anksčiau nei įprasta vystymosi stadija


• Nevisiškai išsivysčiusios kūno funkcijos – silpnas kvėpavimas, nereguliarus širdies ritmas


• Mažas raumenų tonusas, sumažėję refleksai


• Ribotas judrumas ir vangumas


• Problemos su temperatūros reguliavimu – polinkis į hipotermiją


• Mažesnis energijos atsargų kiekis, dėl ko gali būti sunku maitintis ir išlaikyti normalią kūno temperatūrą.

1. Temperatūros kontrolė – būtina palaikyti šilumą inkubatoriuje ar šiltoje aplinkoje, nes neišnešioti naujagimiai sunkiai reguliuoja kūno temperatūrą.


2. Kvėpavimo palaikymas – gali prireikti deguonies terapijos ar kvėpavimo aparatūros, jei kvėpavimas silpnas ar nepakankamas.


3. Mitybos užtikrinimas – dažnai reikalingas maitinimas per zondą arba specialūs pieno mišiniai, kol kūdikis gali savarankiškai žįsti.


4. Infekcijų prevencija – griežta higiena, ribotas kontaktas su aplinka ir lankytojais, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.


5. Skysčių ir elektrolitų balanso palaikymas – kontroliuojamas tinkamas skysčių kiekis, kad išvengti dehidratacijos ar perpildymo.


6. Stebėsena ir tyrimai – nuolatinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, kraujo tyrimai ir kiti būtiniausi medicininiai testai.


7. Fizinė ir neurologinė reabilitacija – vėliau gali būti reikalinga fizinė terapija ir neurologinis įvertinimas, siekiant užtikrinti tinkamą raidos eigą.


8. Emocinė ir šeimos parama – svarbu, kad šeima būtų įtraukta į priežiūrą, gautų informaciją ir emocinį palaikymą.

Tokios priežiūros tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas augimui ir vystymuisi, mažinant ilgalaikių komplikacijų riziką.

1. Kvėpavimo sutrikimai – plaučiai gali būti neišsivystę, todėl dažnai pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas ar plaučių surfaktanto trūkumas.


2. Neurologinės komplikacijos – padidėjusi smegenų kraujavimo (intraventrikulinio hemoragijos) ir smegenų pažeidimų rizika, kurios gali sukelti ilgalaikes raidos problemas.


3. Metaboliniai sutrikimai – hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje), elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ir rūgščių-šarmų disbalansas.


4. Infekcijų rizika – silpnas imunitetas lemia didesnę jautrumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms.


5. Šilumos reguliavimo problemos – sunkumai palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, polinkis į hipotermiją.


6. Virškinimo sutrikimai – sunkumai su maitinimusi, maisto įsisavinimu ir žarnyno funkcijomis.


7. Širdies ir kraujotakos problemos – širdies ritmo sutrikimai, kraujotakos nestabilumas.


8. Regėjimo sutrikimai – padidėjusi retinopatijos rizika dėl ankstyvo gimimo.


9. Ilgalaikės raidos problemos – motorikos, kalbos, pažinimo sutrikimai, kurios gali išsivystyti dėl smegenų pažeidimų ar kitų komplikacijų.

Šios problemos reikalauja specialios medicininės priežiūros ir dažnai ilgalaikės reabilitacijos, kad būtų užtikrinta kuo geresnė vaikų sveikata ir vystymasis.

• 1. Reguliari prenatalinė priežiūra – nuolatiniai vizitai pas gydytoją leidžia anksti aptikti nėštumo komplikacijas ir imtis tinkamų priemonių.


• 2. Motinos sveikatos kontrolė – svarbu tinkamai gydyti lėtines ligas, tokias kaip hipertenzija, diabetas ar infekcijos, kurios gali skatinti priešlaikinį gimdymą.


• 3. Sveikas gyvenimo būdas – rūkymo, alkoholio ir narkotikų vengimas sumažina riziką; taip pat svarbu subalansuota mityba ir pakankamas poilsis.


• 4. Streso valdymas – emocinis stabilumas ir streso mažinimas padeda išvengti hormoninių pokyčių, kurie gali sukelti gimdymo pradžią.


• 5. Fizinio aktyvumo reguliavimas – pernelyg intensyvus fizinis krūvis gali padidinti riziką, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.


• 6. Prevencija ir ankstyvas gydymas infekcijų – infekcijos gimdos ar makšties srityje dažnai sukelia priešlaikinį gimdymą, todėl būtina jas laiku gydyti.


• 7. Šeimos planavimas ir tinkamas nėštumo laikas – optimali amžiaus grupė ir atitinkami tarpai tarp nėštumų sumažina neišnešioto gimdymo riziką.

Šių priemonių laikymasis gali ženkliai sumažinti neišnešioto gimdymo riziką ir pagerinti nėštumo bei kūdikio sveikatą.