Nėščiųjų mažakraujystė

1. Kraujo tūrio padidėjimas – nėštumo metu žymiai padidėja plazmos kiekis kraujyje, todėl kraujas tampa labiau „praskiestas“.


2. Santykinis hemoglobino sumažėjimas – dėl didesnio plazmos tūrio hemoglobino koncentracija atrodo mažesnė, net jei eritrocitų gamyba vyksta normaliai.


3. Padidėjęs deguonies poreikis – augantis vaisius ir placenta reikalauja daugiau deguonies, todėl išryškėja būtinybė turėti pakankamai eritrocitų ir hemoglobino.


4. Nepakankamas eritrocitų padidėjimas – jei eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose neatitinka išaugusio poreikio, susiformuoja mažakraujystė.


5. Aiškiai išreikštas hemoglobino sumažėjimas – hemoglobino koncentracija nukrenta žemiau nėščiosioms nustatytų ribų ir diagnozuojama mažakraujystė.

Nėščiųjų mažakraujystė atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, susijusių su nėštumo metu padidėjusiais organizmo poreikiais ir fiziologiniais pokyčiais:

• Padidėjęs kraujo tūris – nėštumo metu plazmos kiekis padidėja labiau nei eritrocitų masė, todėl kraujas tampa „praskiestas“ ir hemoglobino koncentracija sumažėja.


• Didelis geležies poreikis – geležis būtina hemoglobino sintezei, o nėštumo metu jos reikia daugiau vaisiaus ir placentos vystymuisi.


• Folio rūgšties ir vitamino B12 poreikis – šios medžiagos reikalingos eritrocitų gamybai, o jų nepakankamumas gali lemti mažakraujystę.


• Nepakankama mityba arba medžiagų įsisavinimo sutrikimai – jei su maistu gaunama per mažai reikalingų mikroelementų ar vitaminų, eritropoezė tampa nepakankama.


• Padidėjęs motinos organizmo poreikis – besivystantis vaisius ir placenta sunaudoja didelę dalį motinos geležies atsargų, todėl motinai jų ima trūkti.

Nėščiųjų mažakraujystės simptomai pasireiškia dėl sumažėjusio deguonies pernešimo organizme ir gali būti įvairaus intensyvumo:

• Bendras silpnumas ir nuovargis – moteris jaučiasi pavargusi net ir po nedidelės veiklos.


• Odos ir gleivinių blyškumas – ypač pastebimas veide, lūpose, nagų guoliuose.


• Dusulys ir padažnėjęs širdies plakimas – fizinio krūvio metu arba net ramybėje.


• Galvos svaigimas ir alpimo epizodai – dėl nepakankamo deguonies tiekimo smegenims.


• Trapūs nagai ir plaukų slinkimas – ilgalaikio geležies trūkumo požymiai.


• Sumažėjusi koncentracija ir dirglumas – dėl nuolatinio nuovargio ir hipoksijos.

1. Bendras kraujo tyrimas – vertinamas hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius, hematokritas, eritrocitų indeksai (MCV, MCH, MCHC), leidžiantys nustatyti mažakraujystės tipą.


2. Feritino koncentracija kraujyje – atspindi geležies atsargas organizme, vienas jautriausių rodiklių geležies stokai nustatyti.


3. Serumo geležis ir bendras geležies surišimo pajėgumas (TIBC), transferino saturacija – padeda įvertinti geležies apykaitą ir stokos lygį.


4. Folio rūgšties ir vitamino B12 koncentracija – leidžia nustatyti megaloblastinės mažakraujystės priežastį.


5. Retikulocitų skaičius – parodo, ar kaulų čiulpai reaguoja į anemiją gamindami naujus eritrocitus.


6. Papildomi tyrimai – esant įtarimui dėl kitų priežasčių, gali būti atliekami kepenų, inkstų funkcijos tyrimai, uždegimo rodikliai.

Nėščiųjų mažakraujystės gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo, bet visada siekiama atkurti normalų hemoglobino lygį bei užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą motinai ir vaisiui:

1. Mitybos korekcija – rekomenduojama valgyti daugiau geležies turinčių produktų (raudona mėsa, kepenys, žuvis, ankštinės daržovės, žalios lapinės daržovės), taip pat produktų, kuriuose gausu folio rūgšties ir vitamino B12.


2. Geležies papildai – dažniausiai skiriami geriamieji geležies preparatai (tablečių, kapsulių ar sirupo pavidalu), parenkant tinkamą dozę pagal hemoglobino lygį.


3. Folio rūgšties ir vitamino B12 papildai – vartojami, jei nustatomas jų trūkumas, ypač esant megaloblastinei mažakraujystei.


4. Intraveninė geležis – taikoma, jei geriamieji preparatai netoleruojami, nepakankamai veiksmingi arba anemija sunki.


5. Kraujo transfuzija – skiriama tik sunkių atvejų metu, kai hemoglobinas labai žemas ir yra grėsmė motinos ar vaisiaus gyvybei.


6. Nuolatinė kontrolė – gydymo metu reguliariai tikrinamas hemoglobino kiekis ir geležies atsargos, kad būtų įvertintas gydymo efektyvumas.

• Motinai – didesnė nuovargio ir silpnumo rizika, sumažėjęs darbingumas, padažnėjęs širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai, padidėjusi infekcijų rizika, kraujavimo pavojus gimdymo metu, blogesnė atsistatyti po gimdymo.


• Vaisiui ir naujagimiui – gali atsirasti vaisiaus augimo sulėtėjimas, mažas gimimo svoris, priešlaikinis gimdymas, didesnė perinatalinio mirtingumo rizika, deguonies trūkumas, naujagimio mažakraujystė.

• Subalansuota mityba – valgyti geležies gausius produktus (raudoną mėsą, kepenis, žuvį, ankštines, žalias lapines daržoves), derinti juos su vitamino C turinčiu maistu, kad geriau pasisavintų geležis.


• Reguliarūs papildai – nėščiosioms dažnai profilaktiškai skiriami geležies ir folio rūgšties papildai, padedantys išvengti stokos.


• Vengti geležies įsisavinimą mažinančių produktų – riboti gausų kavos, arbatos, gazuotų gėrimų vartojimą valgant, nes jie slopina geležies pasisavinimą.


• Profilaktiniai tyrimai – reguliariai tikrinti hemoglobino ir feritino kiekį nėštumo metu, kad stoką būtų galima pastebėti anksti.


• Sveikas gyvenimo būdas – pakankamas miegas, fizinis aktyvumas pagal galimybes ir visavertė mityba palaiko bendrą organizmo atsparumą.