Nudegimas cheminėmis medžiagomis

1. Cheminės medžiagos patekimas ant audinių – rūgštis, šarmas ar kita korozinė medžiaga tiesiogiai kontaktuoja su oda, gleivine ar akimi.


2. Pirminė cheminė reakcija – prasideda baltymų denatūracija, riebalų irimas arba audinių dehidratacija.


3. Ląstelių pažeidimas – cheminė medžiaga prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, žūdamos ląstelės išskiria uždegimines medžiagas.


4. Audinių destrukcija – priklausomai nuo medžiagos tipo, gali vystytis koaguliacinė (rūgščių) arba kolikvacinė (šarmų) nekrozė.


5. Uždegiminė reakcija – pažeidimo vietoje vystosi paraudimas, tinimas, prasideda gijimo procesas arba audinių žuvimas.


6. Gilesnių sluoksnių pažeidimas – esant stiprioms medžiagoms ar ilgesniam poveikiui, pažeidžiami raumenys, kraujagyslės, nervai ar vidaus organai.


7. Randėjimas ir ilgalaikiai pakitimai – pažeisti audiniai gyja formuodami randą, galimi funkcijos sutrikimai ar deformacijos.

Nudegimo cheminėmis medžiagomis priežastys dažniausiai susijusios su tiesioginiu kontaktu su korozinėmis ar dirginančiomis medžiagomis:

• Rūgštys – sieros, druskos, azoto, acto rūgštis ir kitos stiprios rūgštys, naudojamos pramonėje ar buityje.


• Šarmai – natrio ar kalio hidroksidas, amoniakas, kalkės, randami valikliuose, kanalizacijos atkimšimo priemonėse.


• Organiniai tirpikliai ir cheminiai reagentai – fenoliai, formaldehidas, acetonas, dažai, pesticidai.


• Buitinės cheminės priemonės – skalbiklių, baliklio, dezinfekcinių skysčių, valiklių netinkamas naudojimas ar laikymas.


• Darbo aplinkos rizikos – chemijos, metalurgijos, statybų, laboratorijų darbuotojų kontaktas su pavojingomis medžiagomis.


• Medicininės priežastys – netinkamai panaudotos cheminės medžiagos medicininiams tikslams (pvz., cheminiai preparatai odos gydymui).


• Avarijos ar nelaimingi atsitikimai – transporto, pramoninės avarijos, tyčinis ar atsitiktinis cheminių medžiagų išsiliejimas.

Nudegimo cheminėmis medžiagomis požymiai priklauso nuo medžiagos rūšies, koncentracijos ir poveikio trukmės, bet dažniausiai pasireiškia taip:

• Stiprus skausmas pažeistoje vietoje, kuris gali būti deginantis, aštrus ar nuolatinis.


• Odos pakitimai – paraudimas, patinimas, pūslių atsiradimas, balkšva, pilkšva ar juoda oda priklausomai nuo nekrozės tipo.


• Gilesnio pažeidimo požymiai – šarmai gali prasiskverbti giliau, sukeldami šlapią, minkštą audinių irimą, o rūgštys – sausą, kietą nekrozę.


• Kvapo pojūtis – cheminės medžiagos likučiai ant odos ar plaukų gali skleisti specifinį kvapą.


• Akių pažeidimo požymiai – stiprus skausmas, ašarojimas, regėjimo neryškumas ar net regos praradimas.


• Kvėpavimo takų pažeidimai (įkvėpus garų) – kosulys, dusulys, gerklės deginimas, balso prikimimas.


• Bendri simptomai – pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas, jei cheminė medžiaga rezorbuojasi į organizmą ar pažeidžia didelį plotą.

Esant nudegimams cheminėmis medžiagomis, tyrimai parenkami pagal pažeidimo mastą, gylį ir galimą sisteminį poveikį:

1. Klinikinė apžiūra – įvertinamas nudegimo plotas, gylis, cheminės medžiagos tipas, kvapas, likučiai ant odos ar drabužių.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – padeda nustatyti uždegiminę reakciją, infekcijos požymius, bendrą organizmo būklę.


3. Biocheminiai kraujo tyrimai – elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, ypač esant didelio ploto nudegimui.


4. Kraujo dujų analizė – jei įtariamas kvėpavimo takų pažeidimas ar sisteminė intoksikacija.


5. Šlapimo tyrimas – inkstų pažeidimo, mioglobinurijos ar hemolizės nustatymui.


6. Oftalmologinis tyrimas – jei pažeistos akys, atliekama akių apžiūra, fluoresceino mėginys, įvertinamas ragenos pažeidimo laipsnis.


7. Bronchoskopija – jei yra įtarimas dėl cheminių garų įkvėpimo ir kvėpavimo takų nudegimų.


8. Vaizdiniai tyrimai (rentgenograma, KT) – prireikus įvertinti kvėpavimo takų ar kitų organų pažeidimą, ypač įkvėpus toksinių medžiagų.

Nudegimai cheminėmis medžiagomis gydomi nedelsiant, nes laikas yra kritinis veiksnys:

1. Skubus cheminės medžiagos pašalinimas – nuimami užteršti drabužiai, oda ar gleivinės gausiai plaunamos tekančiu vandeniu mažiausiai 15–30 minučių (išskyrus kai kurias chemines medžiagas, pvz., metalų miltelius).


2. Neutralizavimas – specifiniais atvejais gali būti naudojami neutralizuojantys tirpalai (tik medicinos įstaigoje, nes namų sąlygomis tai pavojinga).


3. Skausmo malšinimas – skiriami analgetikai pagal skausmo intensyvumą.


4. Žaizdų priežiūra – nudegusi oda dengiama steriliu tvarsčiu, naudojami antiseptiniai ar specialūs nudegimų tepalai.


5. Skysčių terapija – esant didelio ploto nudegimams taikoma infuzinė terapija, kad būtų atkurtas skysčių ir elektrolitų balansas.


6. Akių nudegimai – gausus plovimas fiziologiniu tirpalu, vėliau skiriami specialūs akių lašai, būtina oftalmologo pagalba.


7. Kvėpavimo takų pažeidimai – užtikrinama kvėpavimo takų praeinamumas, deguonies terapija, prireikus intubacija ar ventiliacija.


8. Chirurginis gydymas – gilūs nudegimai gali reikalauti nekrozės šalinimo, odos transplantacijos.


9. Infekcijos profilaktika – žaizdų antiseptika, prireikus antibiotikai.


10. Ilgalaikė priežiūra – randų gydymas, reabilitacija, fizioterapija, psichologinė pagalba.

Nudegimai cheminėmis medžiagomis gali sukelti įvairaus sunkumo komplikacijų, kurios priklauso nuo medžiagos tipo, koncentracijos ir poveikio trukmės.

• Vietinės komplikacijos: gali vystytis gilūs audinių pažeidimai, sukeliantys nekrozę bei ilgalaikį randėjimą ir deformacijas. Pažeidus sąnarių ar veido sritis, randai gali riboti judesius ar iškreipti išvaizdą. Akių cheminiai nudegimai gali baigtis ragenos drumstėjimu, regėjimo sutrikimu ar aklumu.


• Sisteminės komplikacijos: gausaus skysčių netekimo atvejais kyla dehidratacija ir šoko rizika. Į organizmą patekus nuodingų medžiagų, gali pasireikšti apsinuodijimas, inkstų ar kepenų pažeidimas. Įkvėpus cheminių garų – kvėpavimo takų nudegimai, dusulys, plaučių edema.


• Infekcinės komplikacijos: pažeista oda tampa vartais infekcijoms, todėl gali išsivystyti žaizdos infekcija, sepsis.


• Ilgalaikės pasekmės: galimas lėtinis skausmas, odos jautrumo sutrikimai, psichologinės problemos (nerimas, depresija, potrauminis stresas) dėl išvaizdos pokyčių ar funkcinių apribojimų.

Nudegimų cheminėmis medžiagomis galima išvengti laikantis atsargumo priemonių buityje ir darbe:

• Tinkamas cheminių medžiagų laikymas – laikyti originaliose pakuotėse, vaikams nepasiekiamose vietose, atskirai nuo maisto.


• Atsargus naudojimas – visuomet skaityti instrukcijas, nenaudoti priemonių kitoms reikmėms, nei nurodyta.


• Apsauginių priemonių dėvėjimas – dirbant su cheminėmis medžiagomis naudoti pirštines, akinius, respiratorius, apsauginius drabužius.


• Vengti maišymo – nemaišyti skirtingų valiklių ar chemikalų (pvz., chloro ir rūgščių), nes gali išsiskirti pavojingos dujos.


• Tinkama darbo vietos ventiliacija – dirbant su cheminėmis medžiagomis užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.


• Mokymai ir informuotumas – darbuotojai turi būti apmokyti apie cheminių medžiagų saugų naudojimą ir pirmąją pagalbą.


• Pirmosios pagalbos priemonės – darbo ir namų aplinkoje turėti švaraus vandens, akių plovimo skysčio, pirmosios pagalbos vaistinėlę.