Opinis kolitas

1. Imuninės sistemos disbalansas. Organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja storosios žarnos gleivinę, sukeldama uždegimą.


2. Gleivinės pažeidimas. Uždegimas sukelia gleivinės opas ir pažeidimus, trikdančius normalią žarnyno funkciją.


3. Uždegiminiai epizodai. Liga progresuoja per pasikartojančius uždegimo ir remisijos periodus, kai simptomai stiprėja arba silpnėja.


4. Gleivinės randėjimas. Ilgainiui uždegimas gali sukelti randus, dėl kurių gleivinė praranda elastingumą ir funkcionalumą.


5. Komplikacijų išsivystymas. Negydomas ar sunkus opinis kolitas gali sukelti žarnyno perforaciją, kraujavimus, polipų susidarymą ar net padidinti storosios žarnos vėžio riziką.

Ši eiga gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualaus paciento atsako į gydymą.

Opinis kolitas atsiranda dėl sudėtingos imuninės sistemos disfunkcijos, kai organizmo gynybinės ląstelės klaidingai atakuoja storosios žarnos gleivinę.

Pagrindinės priežastys:

• Autoimuniniai mechanizmai. Organizmo imuninė sistema išprovokuoja uždegimą žarnyno gleivinėje, kuris tampa lėtinis ir nesiliauja.


• Genetinė polinkis. Kai kurie žmonės turi paveldimą polinkį į uždegimines žarnyno ligas, įskaitant opinį kolitą.


• Aplinkos veiksniai. Infekcijos, dieta, rūkymas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali išprovokuoti ligos atsiradimą arba paūmėjimą.


• Mikrobiomos disbalansas. Žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas gali skatinti uždegimą ir gleivinės pažeidimą.


• Imuninės sistemos reguliacijos sutrikimai. Nesubalansuota imuninė reakcija lemia nenormalią uždegiminę reakciją žarnyne.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami opinio kolito vystymąsi.

• Dažnas viduriavimas, dažnai su krauju ar gleivėmis


• Pilvo skausmas ir spazmai


• Tiesiosios žarnos kraujavimas


• Nuovargis ir silpnumas


• Svorio kritimas ir apetito praradimas


• Karščiavimas


• Dažnas poreikis tuštintis, ypač naktį


• Kartais – odos, sąnarių ar akių uždegimai kaip ligos extraintestiniai požymiai

1. Klinikinė anamnezė ir fizinė apžiūra. Gydytojas vertina simptomus, jų trukmę ir intensyvumą.


2. Kraujas. Atliekami bendrieji kraujo tyrimai, uždegimo rodiklių (CRP, eritrocitų nusėdimo greitis) ir geležies kiekio nustatymas.


3. Kūno išmatų tyrimai. Nustatoma kraujo ar uždegiminių žymenų buvimas išmatose, taip pat atliekama infekcijų diferenciacija.


4. Endoskopija (kolonoskopija). Leidžia tiesiogiai apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, paimti biopsiją tiksliai diagnozei patvirtinti.


5. Biopsija. Mikroskopinis gleivinės audinio tyrimas, patvirtinantis uždegimą ir opų buvimą.


6. Vaizdiniai tyrimai. Ultragarso, KT ar MRT tyrimai gali būti naudojami vertinant ligos išplitimą ir komplikacijas.

Opinis kolitas gydomas siekiant sumažinti uždegimą, kontroliuoti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Vaistai nuo uždegimo. Dažniausiai skiriami 5-aminosalicilo rūgšties preparatai, kurie mažina gleivinės uždegimą.


2. Imunosupresantai. Naudojami vidutinio ir sunkaus laipsnio ligos atvejais, siekiant slopinti imuninės sistemos per didelę reakciją.


3. Kortikosteroidai. Trumpalaikiam uždegimo paūmėjimų gydymui, greitai mažina simptomus, bet dėl šalutinio poveikio ilgai nevartojami.


4. Biologinė terapija. Taikoma sunkiems atvejams, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs; veikia specifinius uždegimo mediatorių blokavimą.


5. Dietos ir gyvenimo būdo korekcijos. Padeda sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.


6. Chirurginis gydymas. Retais atvejais, kai gydymas vaistais neefektyvus arba atsiranda komplikacijos, gali prireikti žarnyno dalies pašalinimo.

Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento būklę, ir dažnai reikalauja ilgalaikės priežiūros.

Opinis kolitas gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios gali būti gyvybei pavojingos arba žymiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę.

Vienas pavojingiausių komplikacijų yra storosios žarnos perforacija, kai uždegimas pažeidžia žarnyno sienelę ir sukelia jos plyšimą.

Liga gali sukelti stiprų kraujavimą iš žarnyno, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Ilgalaikis uždegimas gali lemti žarnyno susiaurėjimą ir nepraeinamumą dėl randėjimo ir gleivinės pažeidimų.

Padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, ypač esant ilgalaikiam ir sunkiai kontroliuojamam uždegimui.

Opinis kolitas gali sukelti ir extraintestininius simptomus, tokius kaip sąnarių uždegimai, odos pažeidimai, kepenų ir akių problemos.

Be to, lėtinis uždegimas ir gydymo poveikis gali lemti bendrai pablogėjusią paciento sveikatą, mažėjantį imunitetą ir mitybos sutrikimus.

Opinio kolito visiškai išvengti nėra paprasta, nes tai autoimuninė liga su genetiniu polinkiu, tačiau galima sumažinti riziką ir palengvinti ligos eigą laikantis tam tikrų rekomendacijų.

Svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, vengti dirginančių maisto produktų, kurie gali skatinti žarnyno uždegimą.

Valdyti stresą ir emocinę įtampą, nes jie gali provokuoti ligos paūmėjimus.

Reguliariai laikytis gydytojo rekomenduojamos medikamentinės terapijos ir nepraleisti vizitų pas specialistą.

Vengti rūkymo ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo, kurie gali pabloginti ligos eigą.

Laiku gydyti infekcijas ir kitas sveikatos problemas, kurios gali išprovokuoti uždegimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas prisideda prie bendros sveikatos palaikymo.

Šios priemonės padeda kontroliuoti ligą, sumažinti paūmėjimų dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę.