Peršalimas

Peršalimas prasideda nuo virusų patekimų į viršutinius kvėpavimo takus, dažniausiai per nosį ar burną. Virusai prisitvirtina prie gleivinės ląstelių ir pradeda daugintis. Dėl to organizmo imuninė sistema aktyvuoja uždegiminį atsaką, kuris sukelia nosies užgulimą, gerklės dirginimą ir kitus simptomus.

Uždegimas padidina kraujagyslių pralaidumą, todėl atsiranda patinimas ir gleivių gamybos padidėjimas.

Virusai gali plisti į aplinkinius audinius, stiprindami uždegimą. Laikui bėgant, imuninė sistema neutralizuoja virusus, o simptomai palaipsniui mažėja, kol liga praeina.

Peršalimo eiga paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo organizmo atsparumo ir viruso tipo.

• Virusų poveikis – dažniausiai sukelia rinovirusai, koronavirusai, adenovirusai ir kiti.


• Kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu – per oro lašelius kosint, čiaudint arba tiesioginį kontaktą su užkrėstais paviršiais.


• Sumažėjęs imunitetas – dėl streso, nuovargio, miego trūkumo ar kitų ligų.


• Šaltas ar drėgnas oras – gali silpninti gleivinės apsaugą ir palengvinti virusų patekimą.


• Artimi žmonių susibūrimai – didina užsikrėtimo riziką.


• Nesilaikymas higienos taisyklių – rankų plovimo ir kitų prevencinių priemonių vengimas.

• Nosies užgulimas ir sloga


• Čiaudulys


• Gerklės skausmas ar dirginimas


• Kosulys


• Lengvas karščiavimas


• Galvos skausmas


• Bendras silpnumas ir nuovargis


• Švelnus raumenų skausmas


• Šaltkrėtis (retai)

Dažniausiai peršalimo diagnozei patvirtinti specialūs tyrimai nereikalingi, nes liga diagnozuojama pagal klinikinius simptomus. Tačiau kartais gali būti skiriami:

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina simptomus ir paciento būklę.


2. Kraujo tyrimai – jei įtariama bakterinė infekcija ar komplikacijos.


3. Nosies ar ryklės tepinėlis – virusų ar bakterijų identifikavimui, jei simptomai trunka ilgai arba yra sunkūs.


4. Vaizdiniai tyrimai (rentgenas) – jei įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, sinusitas.

Peršalimas dažniausiai gydomas simptomiškai, siekiant palengvinti negalavimus ir pagreitinti gijimą.

1. Poilsis – svarbu suteikti organizmui galimybę atsigauti.


2. Skysčių vartojimas – geriamas vanduo, arbatos ir kiti skysčiai padeda išvengti dehidratacijos.


3. Simptomų mažinimas – naudojami vaistai nuo karščiavimo, skausmo, nosies užgulimo (dekongestantai) ir kosulio.


4. Garinimas ir drėkinimas – padeda sumažinti nosies gleivinės uždegimą ir palengvina kvėpavimą.


5. Sveika mityba – stiprina imuninę sistemą.


6. Vengti antibiotikų vartojimo, jei nėra bakterinės infekcijos požymių.

Dažniausiai peršalimas praeina savaime per 7–10 dienų. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Peršalimas, nors dažniausiai yra lengva liga, gali sukelti tam tikrų komplikacijų, ypač jei nėra tinkamai gydomas arba pacientas turi kitų lėtinių ligų. Dažniausios komplikacijos yra:

• Sinusitas – nosies ančių uždegimas dėl užsikimšimo ir uždegimo plitimo.


• Otitas – vidurinės ausies uždegimas, kuris gali pasireikšti ypač vaikams.


• Bronchitas – uždegimas bronchų gleivinėje, dažnai dėl viruso plitimo žemyn kvėpavimo takuose.


• Plaučių uždegimas (pneumonija) – sunkesnė komplikacija, ypač rizikinga vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinių ligų turintiems pacientams.


• Lėtinis kosulys – gali išsivystyti dėl ilgalaikio kvėpavimo takų sudirgimo.


• Imuninės sistemos nusilpimas – gali padidinti kitų infekcijų riziką.


• Astmos paūmėjimas – peršalimas gali pabloginti jau esamą astmą.

Norint išvengti peršalimo, svarbu laikytis kelių pagrindinių prevencijos taisyklių. Pirmiausia, reguliariai plauti rankas, ypač po buvimo viešose vietose arba kontakto su sergančiais žmonėmis. Reikia vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis ir laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo.

Svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir drėkinimą, nes tai sumažina virusų koncentraciją ore.

Norint stiprinti organizmo atsparumą, būtina palaikyti stiprią imuninę sistemą – sveikai maitintis, pakankamai miegoti ir reguliariai fiziniu aktyvumu. Taip pat svarbu vengti pervargimo ir streso, kurie silpnina imunitetą. Sezoninių virusinių epidemijų metu rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, dėvėti kaukes. Jei įmanoma, verta pasiskiepyti nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų virusų.

Be to, būtina laiku gydyti kitas lėtines ligas, kurios gali didinti infekcijų riziką. Nuoseklus šių priemonių laikymasis padeda efektyviai apsisaugoti nuo peršalimo.