Policistinių kiaušidžių sindromas

Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) atsiradimo eiga nėra iki galo aiški, tačiau laikoma, kad tai daugiafaktorinė būklė, susiformuojanti dėl genetinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Dažniausiai sindromas pradeda formuotis dar paauglystėje, kai organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, tačiau simptomai gali išryškėti vėliau.

Pirmiausia gali pasireikšti menstruacijų ciklo nereguliarumas ar išnykimas, o vėliau atsiranda ir kiti požymiai – spuogai, padidėjęs plaukuotumas veido ar kūno srityje, svorio augimas, sunkumai metant svorį. Dėl padidėjusio androgenų kiekio kiaušidėse nesubręsta folikulai, todėl ovuliacija vyksta retai arba visai nevyksta, o kiaušidėse kaupiasi nesubrendę folikulai, kurie ultragarsu matomi kaip smulkios cistos.

Insulino atsparumas, kuris dažnai lydi PKS, dar labiau skatina androgenų gamybą kiaušidėse, taip sustiprindamas simptomus ir sukeldamas užburtą hormonų disbalanso ratą.

Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad šį sutrikimą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:

1. Genetinis paveldimumas. PKS dažnai pasitaiko šeimose, todėl tikėtina, kad tam tikri genai lemia polinkį į šį sindromą. Jei motina ar sesuo serga PKS, rizika išsivystyti šiam sutrikimui yra didesnė.

2. Hormonų disbalansas. PKS metu organizmas gamina per daug androgenų (vyriškų hormonų), kurie slopina ovuliaciją, lemia cistų susidarymą kiaušidėse bei išorinius simptomus – spuogus, plaukuotumo padidėjimą, plaukų slinkimą.

3. Atsparumas insulinui. Dauguma PKS sergančių moterų turi padidėjusį atsparumą insulinui – hormonui, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kai organizmas tampa nejautrus insulinui, jo gaminama daugiau, o tai skatina androgenų gamybą kiaušidėse ir prisideda prie hormonų pusiausvyros sutrikimo.

4. Lėtinė mažo laipsnio uždegiminė būsena. Tyrimai rodo, kad PKS sergančių moterų organizme gali vyrauti lengvas, bet nuolatinis uždegimas, kuris gali skatinti androgenų gamybą ir sukelti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos padidėjimą.

5. Aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, antsvoris ar nutukimas gali dar labiau sustiprinti insulino atsparumą ir hormonų disbalansą, nors PKS gali išsivystyti ir lieknoms moterims.

• Nereguliarus mėnesinių ciklas – retesnės, labai nereguliarios arba visai dingusios mėnesinės.


• Ovuliacijos sutrikimai – retai arba visai nevykstanti ovuliacija, dėl kurios gali kilti vaisingumo problemų.


• Padidėjęs androgenų kiekis – pasireiškia spuogais, riebia oda, nepageidaujamu plaukuotumu (hirsutizmu) ant veido, krūtinės, pilvo ar nugaros.


• Plaukų slinkimas – ypač galvos srityje, primenantis vyrams būdingą plikimą.


• Antsvoris arba nutukimas – dažnai susijęs su insulino atsparumu, nors PKS gali pasireikšti ir lieknoms moterims.


• Sunku mesti svorį – nepaisant pastangų, svoris krenta lėtai.


• Daugybinės smulkios cistos kiaušidėse – nustatomos ultragarsu, nors ne visoms sergančioms jos matomos.


• Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nerimas ar depresija – kai kurioms moterims PKS daro įtaką ir emocinei būsenai.


• Padidėjusi odos pigmentacija – tamsesnės odos dėmės, ypač pažastyse, kaklo raukšlėse ar kirkšnyse (akantosis nigricans), dažniau pasitaiko esant stipriam insulino atsparumui.

1. Hormoniniai kraujo tyrimai:

• Laisvasis ir bendrasis testosteronas – vertinamas vyriškų hormonų (androgenų) kiekis.


• LH (liuteinizuojantis hormonas) ir FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – dažnai PKS metu LH kiekis būna padidėjęs, o LH/FSH santykis – pakitęs.


• Prolaktinas – tikrinamas siekiant atmesti kitus mėnesinių sutrikimų šaltinius.


• TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) – padeda atmesti skydliaukės funkcijos sutrikimus.


• AMH (anti-Müllerio hormonas) – dažnai būna padidėjęs sergant PKS ir parodo folikulų kiekį kiaušidėse.

2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija):

• Atliekamas transvaginalinis arba pilvo echoskopas, kuriuo įvertinamos kiaušidžių struktūros. PKS būdinga daugybė smulkių folikulų (>12) ir padidėjusios kiaušidės.

3. Gliukozės ir insulino tyrimai:

• Gliukozės toleravimo testas (GTT) – padeda nustatyti, ar yra cukrinio diabeto rizika.


• Insulino kiekis kraujyje – vertinamas atsparumas insulinui, dažnai pasireiškiantis sergant PKS.

4. Cholesterolio ir lipidų tyrimai:

• Bendrasis cholesterolis, DTL, MTL, trigliceridai – įvertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes PKS ją gali padidinti.

5. Ginekologinis ištyrimas (jei reikalinga):

• Vizualus ir fizinis ginekologo įvertinimas pagal simptomus ir tyrimų rezultatus.

Diagnozė paprastai nustatoma remiantis vadinamaisiais Roterdamo kriterijais, kai pasireiškia bent 2 iš 3 šių požymių:

1. Nereguliarus arba išnykęs ovuliacijos ciklas,


2. Hiperandrogenizmas (kliniškai arba pagal laboratorinius tyrimus),


3. Policistinės kiaušidės ultragarse.

Visus tyrimus ir jų poreikį vertina gydytojas ginekologas arba endokrinologas pagal individualų atvejį.

1. Gyvenimo būdo keitimas. Tai dažniausiai pirmas ir svarbiausias žingsnis gydyme:

• Svorio mažinimas (net 5–10 proc. kūno svorio sumažinimas) gali padėti atkurti ovuliaciją, reguliuoti mėnesinių ciklą ir sumažinti androgenų kiekį.


• Sveika mityba – subalansuota, mažai cukraus ir greitųjų angliavandenių turinti dieta padeda mažinti insulino atsparumą.


• Fizinis aktyvumas – reguliari mankšta gerina medžiagų apykaitą, mažina uždegimą ir padeda reguliuoti svorį.

2. Hormoninis gydymas. Jei moteris neplanuoja nėštumo:

• Kombinuotos hormoninės kontraceptinės tabletės – reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina androgenų poveikį (spuogus, plaukuotumą), apsaugo endometriją nuo sustorėjimo.


• Progestino preparatai – skiriami reguliariai ar periodiškai, jei negalima vartoti estrogeno, siekiant sukelti kraujavimą ir apsaugoti gimdos gleivinę.

3. Gydymas planuojant nėštumą. Jei moteris nori pastoti:

• Vaistai ovuliacijai skatinti – dažniausiai skiriami letrozolas (arba anksčiau naudotas klomifenas), kurie padeda išprovokuoti ovuliaciją.


• Jei vaistai neveiksmingi, gali būti taikoma insulino jautrumą gerinanti terapija (pvz., metforminas) arba pagalbinio apvaisinimo metodai (pvz., IVF).

4. Gydymas androgenų pertekliaus simptomams mažinti

• Gali būti skiriami antiandrogeniniai vaistai (pvz., spironolaktonas), padedantys sumažinti plaukuotumą, spuogus ar plaukų slinkimą, tačiau šie vaistai nerekomenduojami planuojant nėštumą.

5. Metforminas. Tai vaistas nuo cukrinio diabeto, dažnai naudojamas ir PKS atveju, ypač jei nustatytas insulino atsparumas. Jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gali pagerinti ovuliaciją, sumažinti svorį ir teigiamai veikti hormonų pusiausvyrą.

6. Reguliarus stebėjimas. PKS sergančios moterys turi būti periodiškai stebimos dėl galimų ilgalaikių komplikacijų – cukrinio diabeto, širdies ligų, cholesterolio sutrikimų, gimdos gleivinės pakitimų.

1. Vaisingumo problemos. PKS dažnai sukelia ovuliacijos sutrikimus, todėl moterims gali būti sunku pastoti. Tai viena dažniausių nevaisingumo priežasčių dėl anovuliacijos.


2. II tipo cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui. Dėl insulino rezistencijos PKS sergančioms moterims dažnai išsivysto prediabetas ar II tipo diabetas, ypač jei yra antsvorio.


3. Metabolinis sindromas. Tai būklių rinkinys (padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, aukštas cholesterolis ir liemens apimtis), didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


4. Širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjęs cholesterolio kiekis, uždegiminiai procesai ir medžiagų apykaitos sutrikimai ilgainiui padidina riziką susirgti hipertenzija, ateroskleroze ar kitomis širdies ligomis.


5. Endometriumo (gimdos gleivinės) hiperplazija ir vėžys. Ilgalaikė ovuliacijos stoka lemia, kad gimdos gleivinė neatsinaujina reguliariai, todėl gali vystytis endometriumo sustorėjimas ar net vėžys.


6. Nutukimas ir jo pasekmės. PKS dažnai lydi svorio augimas, kurį sunku kontroliuoti. Nutukimas dar labiau sustiprina hormonų disbalansą ir didina visų minėtų komplikacijų riziką.


7. Psichologinės problemos. Dėl hormonų disbalanso, vaisingumo sunkumų ir išvaizdos pokyčių (pvz., spuogų ar hirsutizmo) gali išsivystyti nerimas, depresija, sumažėti savivertė.

Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes jo vystymąsi dažnai lemia genetiniai ir hormoniniai veiksniai. Tačiau tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali ženkliai sumažinti riziką susirgti PKS arba padėti kontroliuoti jo simptomus ir išvengti komplikacijų. Štai pagrindinės prevencijos priemonės:

1. Sveikos kūno masės palaikymas

• Antsvoris ir nutukimas glaudžiai susiję su PKS simptomais, todėl svarbu išlaikyti sveiką svorį.


• Net nedidelis svorio sumažinimas (5–10 proc.) gali pagerinti hormonų pusiausvyrą ir reguliuoti mėnesinių ciklą.

2. Subalansuota mityba

• Rekomenduojama mažai cukraus ir rafinuotų angliavandenių turinti mityba, kuri padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažina insulino atsparumą.


• Naudinga valgyti daugiau skaidulų, daržovių, pilno grūdo produktų, baltymų ir sveikųjų riebalų.

3. Reguliarus fizinis aktyvumas

• Fizinė veikla gerina jautrumą insulinui, padeda reguliuoti hormonų lygį, mažina uždegiminius procesus organizme ir palaiko normalų svorį.

4. Streso valdymas

• Lėtinis stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą. Rekomenduojama skirti laiko poilsiui, miegui ir užsiimti stresą mažinančiomis veiklomis, tokiomis kaip joga, meditacija ar pasivaikščiojimai.

5. Reguliarūs sveikatos patikrinimai

• Ypač svarbu stebėti mėnesinių ciklą, odos pokyčius, svorio kitimą. Esant nereguliarioms mėnesinėms ar kitiems simptomams, verta kreiptis į gydytoją ankstyvam įvertinimui.

6. Vengti žalingų įpročių

• Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiui ar netinkama mityba gali bloginti medžiagų apykaitą ir hormonų veiklą.

Nors genetinio polinkio pakeisti negalime, sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausias žingsnis siekiant sumažinti PKS riziką ir sušvelninti jo simptomus, jei jis jau pasireiškė. Ankstyvas dėmesys savo sveikatai gali padėti išvengti ilgalaikių šio sindromo pasekmių.