Preeklampsija ir eklampsija

1. Ankstyvieji placentos pokyčiai – sutrinka normalus placentos kraujagyslių formavimasis, todėl sumažėja kraujo pritekėjimas į placentą.


2. Endotelio pažeidimas – dėl prasto kraujo tiekimo placenta išskiria medžiagas, kurios pažeidžia motinos kraujagyslių vidinį sluoksnį.


3. Kraujagyslių susiaurėjimas – endotelio pažeidimas lemia kraujagyslių spazmus ir padidėjusį kraujospūdį.


4. Organų pažeidimai – vystosi inkstų, kepenų, nervų sistemos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.


5. Preeklampsija – pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir organų pažeidimo požymiais po 20 nėštumo savaitės.


6. Eklampsija – pažengusi stadija, kai prie preeklampsijos prisideda traukuliai, keliantys tiesioginį pavojų gyvybei.

Preeklampsija ir eklampsija atsiranda dėl sudėtingų procesų, susijusių su placentos ir motinos kraujagyslių sąveika bei imuninės sistemos pokyčiais. Pagrindinės priežastys:

• Sutrikęs placentos vystymasis – nepakankamas spiralinių arterijų persitvarkymas lemia blogesnį kraujo pritekėjimą į placentą.


• Endotelio pažeidimas – dėl placentos išskiriamų medžiagų pažeidžiamos motinos kraujagyslių sienelės, jos praranda elastingumą.


• Padidėjęs kraujagyslių tonusas – vystosi nuolatinis kraujagyslių spazmas, didėjantis kraujospūdis.


• Imuninės sistemos reakcija – nenormali motinos imuninė reakcija į vaisiaus ir placentos audinius sustiprina uždegiminius procesus.


• Genetinis ir epigenetinis polinkis – kai kurioms moterims yra paveldimas polinkis į preeklampsijos vystymąsi.


• Sisteminiai motinos veiksniai – inkstų, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, dvyniai ar daugialypis nėštumas padidina riziką.

Preeklampsijos ir eklampsijos simptomai gali būti įvairaus sunkumo, bet dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• Padidėjęs kraujospūdis – pagrindinis simptomas, nustatomas po 20 nėštumo savaitės.


• Baltymas šlapime (proteinurija) – rodo inkstų pažeidimą.


• Tinimai – ypač veido, rankų, kojų, dėl skysčių kaupimosi audiniuose.


• Galvos skausmai – stiprūs, dažniausiai nepalengvėja įprastomis priemonėmis.


• Regėjimo sutrikimai – dvejinimasis, mirgėjimas prieš akis, regėjimo neryškumas.


• Pilvo skausmas – dažniausiai po dešiniuoju šonkaulių lanku, dėl kepenų pažeidimo.


• Pykinimas, vėmimas – gali atsirasti pažengusios preeklampsijos metu.


• Traukuliai – būdingi eklampsijai, tai sunkiausia ir pavojingiausia komplikacija.

1. Kraujo spaudimo matavimas – pagrindinis tyrimas, kartojamas reguliariai, nes padidėjęs kraujospūdis yra diagnostinis kriterijus.


2. Šlapimo tyrimas – vertinamas baltymo kiekis (proteinurija), kuris rodo inkstų pažeidimą.


3. Bendras kraujo tyrimas – nustatomas hemoglobino, trombocitų kiekis, uždegimo rodikliai.


4. Biocheminiai kraujo tyrimai – kepenų fermentai (AST, ALT), kreatininas, šlapalo kiekis inkstų funkcijai įvertinti.


5. Krešumo rodikliai – D-dimerai, fibrinogenas, kad būtų įvertinti kraujo krešėjimo sutrikimai.


6. Ultragarsinis vaisiaus tyrimas – stebimas vaisiaus augimas, vaisiaus vandenų kiekis, placentos kraujotaka.


7. Doplerinis kraujotakos tyrimas – naudojamas placentos ir vaisiaus kraujotakos pokyčiams nustatyti.

Preeklampsijos ir eklampsijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus būklės:

1. Stebėjimas ir kontrolė – lengvesnės preeklampsijos atvejais reguliariai matuojamas kraujospūdis, atliekami šlapimo bei kraujo tyrimai, stebima vaisiaus būklė.


2. Antihipertenziniai vaistai – skiriami kraujospūdžiui mažinti, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika.


3. Magnio sulfatas – naudojamas traukulių profilaktikai sergant sunkia preeklampsija ir gydymui esant eklampsijai.


4. Skysčių balanso kontrolė – ribojamas perteklinis skysčių kiekis, siekiant sumažinti tinimus ir komplikacijų riziką.


5. Kortikosteroidai – skiriami, jei nėštumas dar nepasiekė termino, kad paspartėtų vaisiaus plaučių branda, ruošiantis galimam ankstyvam gimdymui.


6. Gimdymo sužadinimas arba cezario pjūvis – vienintelis galutinis gydymo būdas, kai preeklampsija ar eklampsija kelia pavojų motinai ar vaisiui; gimdymo laikas priklauso nuo nėštumo trukmės ir būklės sunkumo.


7. Intensyvi priežiūra – esant eklampsijai, moteris gydoma reanimacijoje, siekiant stabilizuoti gyvybines funkcijas.

Preeklampsija ir eklampsija gali sukelti pavojingų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui:

Motinos komplikacijos

• Eklampsija – traukuliai, keliantys tiesioginį pavojų gyvybei.


• Smegenų pažeidimai – insultas, smegenų kraujavimas ar edema.


• Inkstų nepakankamumas – dėl inkstų kraujotakos pažeidimo.


• Kepenų pažeidimas – kepenų funkcijos sutrikimas, kepenų plyšimas.


• HELLP sindromas – hemolizė, padidėję kepenų fermentai, sumažėję trombocitai.


• Kraujavimo sutrikimai – diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK).


• Mirtis – dėl sunkių komplikacijų, jei laiku nesuteikiama pagalba.

Vaisiaus komplikacijos

• Augimo sulėtėjimas gimdoje – dėl sutrikusios placentos kraujotakos.


• Hipoksija – deguonies stoka, galinti lemti vaisiaus distresą.


• Priešlaikinis gimdymas – dažnai būtinas dėl motinos ar vaisiaus būklės.


• Vaisiaus žūtis – sunkių formų atvejais gali įvykti gimdoje ar gimdymo metu.

Preeklampsijos ir eklampsijos visiškai išvengti neįmanoma, bet galima sumažinti jų riziką tinkamai prižiūrint nėštumą ir rūpinantis sveikata:

• Reguliari nėštumo priežiūra – lankytis pas gydytoją pagal grafiką, matuoti kraujospūdį, tirti šlapimą dėl baltymų.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis.


• Kūno svorio kontrolė – nutukimas didina preeklampsijos riziką, todėl svarbu palaikyti normalų svorį prieš nėštumą ir jo metu.


• Lėtinių ligų valdymas – tinkamai gydyti hipertenziją, diabetą, inkstų ar autoimunines ligas.


• Vaistų vartojimas rizikos grupėms – kai kurioms moterims, turinčioms didelę riziką, gydytojas gali skirti mažų dozių aspirino ar kalcio papildų profilaktikai.


• Žalingų įpročių atsisakymas – nerūkyti, nevartoti alkoholio ar kitų žalingų medžiagų.


• Savarankiška sveikatos stebėsena – matuoti kraujospūdį namuose, stebėti tinimus, svorio pokyčius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus įtartinus simptomus.