Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas

1. Sutrinka elektrinių impulsų sklidimas prieširdžiuose – vietoje normalaus signalo iš sinusinio mazgo atsiranda pakitusi impulsų cirkuliacija.


2. Prieširdžių plazdėjimas – impulsas pradeda cirkuliuoti uždaru ratu viename prieširdyje, sukeldamas labai greitus, bet gana reguliarius susitraukimus.


3. Prieširdžių virpėjimas – daugybė impulsų atsiranda skirtingose prieširdžių vietose, jie plinta chaotiškai, todėl susitraukimai tampa visiškai nereguliarūs.


4. Prieširdžių siurbimo funkcija susilpnėja – kraujas ne visada pilnai persikelia į skilvelius.


5. Sutrinka bendras širdies darbas – dėl neefektyvaus prieširdžių veikimo skilveliai dirba netolygiai, dažnai per greitai arba nereguliariai.

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas atsiranda dėl elektrinių impulsų sutrikimų širdies prieširdžiuose, kurie gali kilti dėl įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys:

• Širdies ligos – arterinė hipertenzija, širdies vožtuvų ydos, širdies nepakankamumas, įgimtos ydos, išeminė širdies liga.


• Širdies operacijos ar intervencijos – po chirurginių ar kateterinių procedūrų širdyje gali susidaryti laidumo pakitimų.


• Padidėjęs prieširdžių dydis – dažnai dėl ilgalaikio spaudimo ar perkrovos.


• Plaučių ligos – lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių embolija ar kiti kvėpavimo sutrikimai.


• Medžiagų apykaitos ir hormonų pokyčiai – skydliaukės ligos (ypač hipertirozė), elektrolitų disbalansas.


• Alkoholis ir kitos medžiagos – dažnas ar gausus vartojimas gali sukelti aritmiją („holiday heart syndrome“).


• Amžius – vyresniame amžiuje rizika didėja, nes širdies audiniai kinta ir labiau linkę į elektrinių impulsų sutrikimus.


• Nežinomos priežastys – kartais prieširdžių plazdėjimas ar virpėjimas išsivysto ir be aiškaus išorinio veiksnio.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo metu simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo ritmo sutrikimo trukmės, dažnio ir širdies būklės:

• Širdies plakimo pojūtis – „permušimai“, dažnas ar nereguliarus plakimas.


• Dusulys – ypač fizinio krūvio metu.


• Greitas nuovargis ir silpnumas – net esant įprastai veiklai.


• Galvos svaigimas ar alpimas – dėl nepakankamos kraujotakos į smegenis.


• Krūtinės skausmas ar spaudimas – ypač sergant išemine širdies liga.


• Nerimo jausmas – susijęs su stipriai jaučiamu ar nereguliariu širdies plakimu.


• Sumažėjusi fizinė ištvermė – pacientai greičiau pavargsta.

Kai kuriems žmonėms šie ritmo sutrikimai gali būti be jokių aiškių simptomų ir nustatomi tik atlikus tyrimus.

1. Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis užfiksuoti ritmo sutrikimą ir atskirti plazdėjimą nuo virpėjimo.


2. Holterio monitoravimas (24–48 val.) – nuolatinė EKG registracija, padedanti nustatyti epizodinius aritmijos priepuolius.


3. Krūtinės ląstos rentgenograma – parodo širdies dydį ir plaučių kraujotakos pokyčius.


4. Echokardiografija (širdies echoskopija) – įvertina širdies struktūrą, prieširdžių dydį, vožtuvų būklę, kraujo tekėjimą.


5. Transesofaginė echokardiografija – detaliai parodo prieširdžių vidų, ypač naudingas ieškant trombų prieširdžiuose.


6. Kraujo tyrimai – skydliaukės funkcijos rodikliai, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcija, nes šie veiksniai gali turėti įtakos aritmijai.


7. Fizinė apžiūra ir pulsas – gydytojas gali užčiuopti nereguliarų ar per greitą širdies ritmą.

Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti galimas priežastis bei parinkti tinkamiausią gydymą.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo gydymas priklauso nuo ritmo sutrikimo tipo, trukmės, simptomų ir bendros paciento būklės. Pagrindinės kryptys yra šios:

1. Širdies ritmo atkūrimas (kardioversija) – vaistais arba elektriniu impulsu atkuriamas normalus sinusinis ritmas.


2. Ritmo palaikymas – skiriami vaistai, kurie padeda išlaikyti normalų ritmą ir mažina atkryčių tikimybę.


3. Širdies susitraukimų dažnio kontrolė – jei ritmo nepavyksta visiškai atkurti, naudojami vaistai, kurie sulėtina per greitus skilvelių susitraukimus.


4. Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai) – mažina kraujo krešulių susidarymo riziką prieširdžiuose ir apsaugo nuo insulto.


5. Kateterinė abliacija – intervencinė procedūra, kurios metu sunaikinami pakitę elektrinių impulsų židiniai prieširdžiuose, siekiant pašalinti aritmijos priežastį.


6. Chirurginis gydymas – taikomas rečiau, dažniausiai kartu su kitomis širdies operacijomis.


7. Gyvensenos korekcija – vengti alkoholio, kofeino pertekliaus, rūkalų, gydyti gretutines ligas (hipertenziją, skydliaukės ligas, nutukimą).

Tikslai yra trys: pagerinti paciento savijautą, išvengti komplikacijų (ypač insulto) ir apsaugoti širdį nuo ilgalaikės žalos.

Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas, ypač ilgai trunkantis ar negydomas, gali sukelti įvairias komplikacijas:

• Insultas – dėl sutrikusios kraujo tėkmės prieširdžiuose gali susidaryti krešulių, kurie patekę į smegenis sukelia insultą.


• Širdies nepakankamumas – širdis dirba neefektyviai, todėl ilgainiui gali silpti ir nepajėgti tinkamai pumpuoti kraujo.


• Dažni širdies ritmo sutrikimai – gali išsivystyti nuolatinė aritmija, kuri sunkiai koreguojama.


• Kraujo krešulių susidarymas kitose vietose – krešuliai gali keliauti į plaučius, inkstus ar kitus organus.


• Fizinės ištvermės sumažėjimas – pacientai jaučia nuolatinį silpnumą, greitą nuovargį.


• Staigi širdies mirtis – reta, bet galima komplikacija, ypač esant kitiems širdies pažeidimams.

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo ne visada galima išvengti, tačiau riziką galima reikšmingai sumažinti rūpinantis širdies ir bendru organizmo sveikata:

• Kontroliuoti kraujospūdį – gydyti arterinę hipertenziją.


• Gydyti širdies ligas – laiku kreiptis dėl vožtuvų, išeminės širdies ligos ar kitų sutrikimų.


• Stebėti skydliaukės veiklą – anksti diagnozuoti ir gydyti hormonų disbalansą.


• Vengti žalingų įpročių – nerūkyti, riboti alkoholį, nevartoti narkotinių medžiagų.


• Saikingai vartoti kofeiną – kai kuriems žmonėms per didelis jo kiekis gali skatinti aritmijas.


• Sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė.


• Streso mažinimas ir poilsis – nuovargis ir įtampa gali provokuoti ritmo sutrikimus.


• Vengti perteklinio vaistų vartojimo – ypač be gydytojo priežiūros, nes kai kurie gali paveikti širdies ritmą.