Prolaktinoma

1. Ląstelių dauginimasis: hipofizės priekinėje dalyje pradeda nekontroliuojamai daugintis prolaktiną gaminančios ląstelės.


2. Naviko susiformavimas: susidaro gerybinis navikas – prolaktinoma (mikro- arba makroprolaktinoma).


3. Hormonų disbalansas: auglys pradeda išskirti perteklinį prolaktino kiekį į kraują.


4. Poveikis organizmui: dėl padidėjusio prolaktino kiekio sutrinka hormonų pusiausvyra ir įvairios organizmo funkcijos.

• Spontaniniai ląstelių pokyčiai: dauguma prolaktinomų išsivysto be aiškios priežasties – tai laikoma atsitiktiniu ląstelių dauginimosi sutrikimu.


• Genetiniai veiksniai: kai kuriais atvejais prolaktinomos gali būti susijusios su paveldimomis ligomis, pavyzdžiui, dauginės endokrininės neoplazijos 1 tipo sindromu (MEN1).


• Hormonų pusiausvyros sutrikimai: tam tikros būklės (pvz., hipotirozė) gali netiesiogiai skatinti prolaktino perprodukciją.


• Vaistai: kai kurie vaistai (ypač veikiantys dopamino apykaitą, pvz., antipsichotikai) gali skatinti prolaktino kiekio padidėjimą, bet tai sukelia funkcinį padidėjimą, o ne prolaktinomą – svarbu atskirti.

• Moterims: nereguliarios arba išnykusios mėnesinės, nevaisingumas, pienas iš krūtų, sumažėjęs lytinis potraukis.


• Vyrams: silpnas lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, nevaisingumas, krūtų padidėjimas.


• Abiem: galvos skausmai, suprastėjęs regėjimas, nuovargis. 

1. Kraujo tyrimas – prolaktino kiekio nustatymas: tai pirmas ir svarbiausias tyrimas. Nustatomas padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje.


2. Galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT): leidžia tiksliai įvertinti hipofizės būklę, nustatyti naviko dydį ir vietą.


3. Kitų hormonų tyrimai: įvertinama bendra hipofizės veikla (skydliaukės, lytinių, antinksčių hormonai ir kt.).


4. Regos lauko tyrimas: jei navikas didelis, gali spausti regos nervus – tikrinamas periferinis matymas.

Svarbu: prieš tyrimus gydytojas atsižvelgia į vaistus, stresą ar kitas priežastis, kurios taip pat gali laikinai padidinti prolaktino kiekį.

1. Vaistai: dažniausiai skiriami dopamino agonistai (kabergolinas arba bromokriptinas), kurie sumažina prolaktino kiekį ir naviko dydį.


2. Chirurginis gydymas: taikomas, jei vaistai neveiksmingi arba navikas spaudžia aplinkinius audinius, dažniausiai atliekama operacija per nosį.


3. Spindulinė terapija: naudojama retais atvejais, kai neveikia nei vaistai, nei operacija.

Prolaktinoma gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač jei navikas negydomas arba stipriai padidėja.

Padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti lytinių hormonų pusiausvyrą, dėl ko atsiranda nevaisingumas, lytinis silpnumas, menstruacijų sutrikimai ar osteoporozė (kaulų retėjimas).

Didelės prolaktinomos (makroprolaktinomos) gali augti ir spausti aplinkinius smegenų audinius, ypač regos nervus, sukeldamos regėjimo sutrikimus ar net aplinkos matymo praradimą (periferinio regėjimo susiaurėjimą).

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmai ar net hipofizės funkcijos nepakankamumas, kai sumažėja kitų hormonų gamyba.

Negydoma arba sunkiai valdoma prolaktinoma ilgainiui gali smarkiai paveikti vaisingumą, psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę.

Prolaktinomos išvengti visiškai ne visada įmanoma, nes tikslios jos atsiradimo priežastys dažnai nežinomos. Tačiau yra būdų, kaip galima sumažinti riziką arba anksti pastebėti pokyčius.

Labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei pasireiškia hormonų pusiausvyros sutrikimo požymiai.

Reikėtų vengti ilgalaikio streso, kuris gali neigiamai paveikti endokrininę sistemą.

Taip pat būtina atsakingai vartoti vaistus, ypač tuos, kurie gali padidinti prolaktino kiekį, ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju.

Svarbu stebėti menstruacijų ciklo reguliarumą ir lytines funkcijas, nes bet kokie nukrypimai gali būti ankstyvas signalas apie hormoninius pokyčius.

Galiausiai, jei šeimoje yra buvę paveldimų endokrininių ligų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl genetinės rizikos įvertinimo ir stebėsenos.