Radikulopatija

1. Pradiniai pakitimai stubure. Prasideda nuo degeneracinių pokyčių, tokių kaip disko nusidėvėjimas, išvarža ar kaulinės ataugos.


2. Nervų šaknelės spaudimas ar dirginimas. Dėl struktūrinių pakitimų nervas spaudžiamas arba dirginamas uždegiminių medžiagų.


3. Nervinio impulso perdavimo sutrikimas. Pažeista šaknelė blogai perduoda signalus tarp smegenų ir kūno dalių.


4. Progresavimas (jei negydoma). Ilgainiui gali išsivystyti nuolatiniai nervų funkcijos sutrikimai ar net negrįžtamas pažeidimas.

Radikulopatija atsiranda dėl nervų šaknelių spaudimo, dirginimo ar pažeidimo, kuris sutrikdo jų normalų funkcionavimą. Dažniausios šio pažeidimo priežastys yra:

• Tarpslankstelinio disko išvarža. Išsikišęs disko turinys gali mechaniškai spausti nervo šaknelę.


• Stuburo degeneraciniai pokyčiai. Su amžiumi susidėvėję slanksteliai ar sąnariai gali formuoti kaulines ataugas (osteofitus), kurios spaudžia nervus.


• Stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė). Susiaurėjęs kanalas sumažina vietos nervų šaknelėms.


• Stuburo traumos. Slankstelių lūžiai, išnirimai ar kiti sužalojimai gali tiesiogiai paveikti nervų struktūras.


• Navikai ar augliai. Stuburo ar aplinkinių audinių augliai gali spausti nervus.


• Infekcijos ar uždegiminės ligos. Kai kurios ligos, pvz., spondilitas ar pūliniai, gali paveikti stuburą ir nervų šakneles.


• Metaboliniai sutrikimai. Retais atvejais, pavyzdžiui, sergant diabetu, nervų pažeidimas gali būti susijęs su medžiagų apykaitos pokyčiais.

• Skausmas


• Tirpimas


• Dilgčiojimas


• Raumenų silpnumas


• Refleksų sumažėjimas arba išnykimas


• Judesių apribojimas


• Jautrumo sutrikimai


• „Elektros šoko“ pojūtis


• Šalčio ar karščio jutimas


• Vienpusis galūnės simptomų pasireiškimas

1. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai pagrindinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis aiškiai matyti tarpslankstelinius diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą ir galimus spaudimo šaltinius (išvaržą, auglį, uždegimą).


2. Kompiuterinė tomografija (KT). Naudojama, jei MRT atlikti negalima (pvz., dėl širdies stimuliatoriaus) arba norint detaliau įvertinti kaulines stuburo struktūras – ypač esant įtariamoms kaulinėms ataugoms.


3. Rentgeno nuotrauka. Parodo bendrą stuburo struktūrą, degeneracinius pakitimus, stuburo nestabilumą ar lūžius, tačiau nervų šaknelių tiesiogiai neparodo.


4. Elektromiografija (EMG). Įvertina raumenų elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti, ar raumenų silpnumą sukelia nervų šaknelių pažeidimas.


5. Nervų laidumo tyrimas (NCS). Parodo, kaip greitai ir efektyviai perduodamas elektrinis impulsas per nervus – tai padeda atskirti radikulopatiją nuo periferinės neuropatijos.


6. Kraujo tyrimai. Gali būti atliekami siekiant atmesti infekcines, autoimunines ar metabolines ligas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., diabetą, B grupės vitaminų trūkumą, reumatinę patologiją).


7. Stuburo punkcija (liumbalinė punkcija). Retai naudojamas tyrimas, atliekamas įtariant infekcijas ar uždegiminius procesus centrinėje nervų sistemoje.


8. Neurologinis ištyrimas. Gydytojas vertina raumenų jėgą, refleksus, jautrumą ir judesių kokybę, kad nustatytų, kuri nervų šaknelė gali būti pažeista.

1. Konservatyvus gydymas. Pradedamas nuo poilsio, priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų vartojimo, kineziterapijos bei fizioterapijos, siekiant sumažinti uždegimą ir pagerinti funkciją.


2. Epidurinių steroidų injekcijos. Atliekamos siekiant tiesiogiai sumažinti stuburo uždegimą ir nervų spaudimą, kai konservatyvus gydymas nepakankamas.


3. Operacinis gydymas. Skiriamas sunkesniais atvejais arba tais situacijose, kai struktūriniai sutrikimai (pvz., didelė disko išvarža) neišsprendžiami konservatyviai, leidžiant pašalinti sukeliančius spaudimą veiksnius.

Radikulopatija, jei negydoma arba ilgai užsitęsia, gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios paveikia tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Viena dažniausių pasekmių yra lėtinis skausmas, kuris gali tapti nuolatiniu ir žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Dėl užsitęsusio nervo spaudimo ar pažeidimo gali išsivystyti raumenų silpnumas ir net raumenų atrofija, ypač jei pažeidžiami motoriniai nervai. Taip pat gali likti ilgalaikiai jautrumo sutrikimai, tokie kaip tirpimas, dilgčiojimas ar jutimo praradimas tam tikrose kūno vietose.

Dėl skausmo ir funkcinių sutrikimų dažnai atsiranda judėjimo apribojimai, kurie trukdo kasdienei veiklai ir gali lemti funkcinį neįgalumą. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, esant uodegos sindromui, gali sutrikti šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė, o tai yra skubi medicininė situacija, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Galiausiai, ilgalaikė radikulopatija neretai sukelia ir psichologines pasekmes – tokias kaip nerimas, depresija ar miego sutrikimai, susiję su lėtiniu skausmu ir apribojimais gyvenime.

Dėl šių priežasčių svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti radikulopatiją, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių.

Radikulopatijos galima išvengti taikant sveikos gyvensenos principus, stiprinant stuburą bei saugant nervų sistemą nuo pažeidimų. Štai pagrindinės prevencinės priemonės:

• Taisyklinga laikysena. Vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo netinkamoje padėtyje, ypač dirbant sėdimą darbą.


• Reguliarus fizinis aktyvumas. Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis atliekant tempimo, stabilizavimo bei jėgos pratimus.


• Tinkamas darbo ergonomikos užtikrinimas. Naudoti tinkamą kėdę, reguliuoti kompiuterio aukštį, dažnai daryti pertraukėles.


• Taisyklingas daiktų kėlimas. Kelti daiktus sulenkiant kojas, o ne lankstant nugarą, vengti staigių judesių.


• Svorio kontrolė. Normalus kūno svoris sumažina apkrovą stuburui ir sumažina diskų degeneracijos riziką.


• Rūkymo atsisakymas. Rūkymas blogina stuburo audinių aprūpinimą krauju ir skatina degeneracinius pokyčius.


• Stuburo traumų vengimas. Saugus fizinis aktyvumas, ypač sportuojant ar dirbant fizinį darbą.


• Laiku gydomos stuburo ir raumenų ligos. Nedelsiant kreiptis į gydytoją pajutus skausmą ar sustingimą – ankstyvas gydymas padeda išvengti lėtinių pažeidimų.

Šių priemonių laikymasis padeda ne tik išvengti radikulopatijos, bet ir apsaugoti visą judėjimo aparatą bei nervų sistemą nuo ilgalaikių pažeidimų.