Rotavirusinė infekcija

1. Viruso patekimas į organizmą – dažniausiai per užterštas rankas, maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiuoju.


2. Viruso dauginimasis plonojoje žarnoje – rotavirusas pažeidžia žarnyno gleivinės ląsteles (enterocitus).


3. Žarnyno gleivinės pažeidimas – sutrinka maistinių medžiagų ir skysčių pasisavinimas.


4. Uždegiminė reakcija – organizmas reaguoja į viruso sukeltą žalą.


5. Skysčių ir elektrolitų netekimas – dėl sutrikusios absorbcijos ir padidėjusio sekrecijos proceso vystosi žarnyno sutrikimai.


6. Ligos pasireiškimas – ūmi infekcija progresuoja greitai, dažniausiai po 1–3 dienų inkubacinio periodo.

Rotavirusinė infekcija atsiranda dėl užsikrėtimo rotavirusu, kuris pažeidžia žarnyną ir lengvai plinta tarp žmonių. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

• Užkrato patekimas per fekalinį–oralinį kelią – virusas patenka per užterštas rankas, maistą, žaislus ar vandenį.


• Artimas kontaktas su sergančiuoju – infekcija labai greitai plinta šeimose, darželiuose, ligoninėse.


• Atsparumas aplinkoje – rotavirusas gali ilgai išlikti gyvybingas ant paviršių, todėl lengvai perduodamas.


• Nepakankama rankų higiena – neplautos rankos prieš valgį ar po tualeto sudaro sąlygas virusui patekti į organizmą.


• Vaikų amžius – maži vaikai yra imlesni infekcijai dėl nesubrendusių imuninės sistemos mechanizmų.


• Silpnesnė imuninė sistema – padidina ligos riziką ir sunkumą.

• Staigus viduriavimas – vandeningos išmatos kelis ar keliolika kartų per parą.


• Vėmimas – dažnai prasideda kartu su viduriavimu.


• Karščiavimas – temperatūra gali pakilti iki 38–39 °C.


• Pilvo skausmai ir spazmai – lydintys žarnyno veiklos sutrikimą.


• Bendras silpnumas, vangumas – dėl skysčių ir elektrolitų netekimo.


• Dehidratacijos požymiai – troškulys, sausos lūpos, sumažėjęs šlapinimasis, įkritusios akys (ypač pavojinga vaikams).

Šie simptomai pasireiškia staiga ir greitai progresuoja, todėl svarbiausia yra laiku atkurti skysčių ir druskų pusiausvyrą organizme.

1. Klinikinė apžiūra ir anamnezė – gydytojas įvertina simptomus (viduriavimą, vėmimą, karščiavimą), jų trukmę, skysčių netekimo požymius.


2. Išmatų tyrimai: Greitieji testai (imunochromatografiniai) – nustato rotaviruso antigenus išmatose, rezultatas gaunamas per kelias minutes. ELISA (fermentinis imunofermentinis tyrimas) – tiksliau nustato rotavirusą. PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin tiksliai nustato viruso genetinę medžiagą, dažniau taikoma sudėtingais atvejais ar epidemiologiniams tyrimams.


3. Bendras kraujo tyrimas – parodo dehidratacijos ar uždegimo požymius.


4. Elektrolitų tyrimai kraujyje – padeda įvertinti, ar nėra pavojingo druskų (natrio, kalio) disbalanso dėl viduriavimo ir vėmimo.

Kasdienėje praktikoje dažniausiai pakanka greito išmatų testo, o kiti tyrimai atliekami pagal paciento būklę.

Rotavirusinės infekcijos gydymas yra simptominis, nes specifinio virusą naikinančio gydymo nėra. Pagrindinės priemonės:

1. Skysčių ir elektrolitų atkūrimas – svarbiausias gydymo būdas. Skiriami geriamieji rehidratacijos tirpalai (specialūs milteliai, tirpinami vandenyje) arba, esant sunkiai dehidratacijai, skysčiai leidžiami į veną.


2. Mitybos palaikymas – sergantysis turi gauti lengvai virškinamo maisto (vaikams – tęsiamas maitinimas krūtimi ar mišiniu), vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto.


3. Karščiavimo mažinimas – naudojami antipiretiniai vaistai (pvz., paracetamolis, ibuprofenas).


4. Probiotikai – gali padėti greičiau atkurti normalią žarnyno mikroflorą.


5. Poilsis ir stebėjimas – būtina stebėti dehidratacijos požymius, ypač vaikams.

Antibiotikai nenaudojami, nes jie neveikia viruso ir gali dar labiau sutrikdyti žarnyno veiklą.

Rotavirusinė infekcija daugeliu atvejų praeina be liekamųjų reiškinių, tačiau kai kuriais atvejais, ypač vaikams, ji gali sukelti komplikacijų:

• Dehidratacija (skysčių netekimas) – dažniausia ir pavojingiausia komplikacija, galinti lemti organizmo išsekimą ir gyvybei pavojingą būklę.


• Elektrolitų disbalansas – sutrinka natrio, kalio, chloro pusiausvyra, gali kilti širdies ir nervų sistemos sutrikimų.


• Hipoglikemija – sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, ypač mažiems vaikams.


• Traukuliai – dažniausiai dėl aukštos temperatūros ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo.


• Antrinės infekcijos – nusilpus organizmui, gali prisidėti bakterinės žarnyno ar kitos infekcijos.


• Laikinas laktozės netoleravimas – dėl žarnyno gleivinės pažeidimo gali trumpam sutrikti pieno cukraus (laktozės) pasisavinimas.

Šios komplikacijos rodo, kodėl rotavirusinė infekcija laikoma ypač pavojinga mažiems vaikams ir kodėl svarbiausia yra greita skysčių ir druskų pusiausvyros atkūrimo pagalba.

Rotavirusinės infekcijos išvengti galima taikant tiek specifines, tiek bendrąsias priemones:

• Skiepai – veiksmingiausia priemonė. Rotaviruso vakcina skiriama kūdikiams ir gerokai sumažina sunkios ligos riziką.


• Rankų higiena – dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu, ypač po tualeto ir prieš valgį.


• Švari aplinka – žaislų, paviršių, indų ir daiktų dezinfekcija, ypač kolektyvuose (darželiuose, ligoninėse).


• Asmeninės higienos laikymasis – nenaudoti bendrų rankšluosčių, indų, buteliukų ar čiulptukų.


• Švarus vanduo ir maistas – užtikrinti saugų maisto gaminimą ir vandens vartojimą.


• Kontaktų ribojimas – vengti artimo kontakto su sergančiuoju, kol tęsiasi viduriavimas.


• Imuniteto stiprinimas – sveika mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas.

Šios priemonės padeda sumažinti tiek užsikrėtimo, tiek protrūkių riziką, ypač tarp mažų vaikų.