Sausas kosulys

1. Dirgiklio patekimas į kvėpavimo takus. Gleivinę sudirgina infekcija, alergenas, sausas oras, dūmai ar cheminės medžiagos.


2. Kosulio receptorių suaktyvėjimas. Dirginimas stimuliuoja nervų galūnėles gerklėje, trachėjoje ar bronchuose.


3. Refleksinis kvėpavimo takų atsakas. Per kvėpavimo centrą smegenyse suaktyvinamas kosulio refleksas.


4. Sausas oro išstūmimas. Įvyksta staigus oro iškvėpimas per burną be skreplių – kosulys būna sausas, aštrus, neproduktyvus.


5. Užsitęsęs dirginimas. Jei dirgiklis nepašalinamas ar yra nuolatinis (pvz., lėtinis uždegimas), kosulys gali tapti nuolatinis arba epizodinis. 

Sausas kosulys atsiranda, kai kvėpavimo takų gleivinė yra sudirginama, tačiau nesusidaro ar neišsiskiria skrepliai. Tai refleksinis atsakas į įvairius išorinius ar vidinius dirgiklius. Štai pagrindinės priežastys, kodėl gali išsivystyti sausas kosulys:

• Virusinės infekcijos. Dažniausia priežastis – peršalimas ar gripas, po kurių kosulys gali užsitęsti net kelias savaites.


• Alergijos. Alergenai (pvz., žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos) dirgina kvėpavimo takus be uždegimo ar gleivių susidarymo.


• Sausas ar šaltas oras. Žemas oro drėgnumas ar temperatūra dirgina kvėpavimo takų gleivinę, ypač žiemą.


• Rūkymas ar tarša. Tabako dūmai ir oro teršalai tiesiogiai veikia gleivinę, skatindami nuolatinį kosulį.


• Skrandžio rūgšties refliuksas (GERL). Rūgštis iš skrandžio patekus į gerklę ar trachėją sukelia dirginimą ir sausą kosulį.


• Tam tikri vaistai. Kai kurie vaistai, ypač AKF inhibitoriai (naudojami kraujospūdžiui mažinti), gali sukelti šalutinį poveikį – sausą kosulį.


• Psichogeniniai veiksniai. Retais atvejais kosulys gali būti susijęs su stresu ar įpročiu, be aiškios fizinės priežasties.

Sausas kosulys nėra liga, o simptomas, todėl svarbu nustatyti jo priežastį, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą.

Įtariant sausą kosulį, atliekami tyrimai padeda nustatyti jo priežastį, ypač jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 2–3 savaites ar yra neaiškios kilmės. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo įtariamo ligos mechanizmo. Štai pagrindiniai tyrimai:

1. Išsami paciento apklausa ir apžiūra. Gydytojas įvertina kosulio trukmę, dažnį, galimas priežastis (infekcija, vaistai, aplinka) ir kitus simptomus.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Padeda nustatyti, ar yra infekcinis ar alerginis procesas.


3. CRB ir ENG. Uždegimo žymenys, leidžiantys įvertinti ūminį ar lėtinį uždegimą organizme.


4. Plaučių rentgenograma. Atliekama norint atmesti plaučių uždegimą, navikus, tuberkuliozę ar kitus struktūrinius pokyčius.


5. Spirometrija. Kvėpavimo funkcijos tyrimas, skirtas įvertinti, ar kosulys susijęs su astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).


6. Alergologiniai tyrimai. Atliekami įtarus alerginį kosulio pobūdį – nustatomi specifiniai alergenai kraujyje ar odos mėginiais.


7. Refliukso įvertinimas (pH-metras). Naudojamas įtarus gastroezofaginio refliukso ligą (GERL) kaip galimą kosulio priežastį.


8. Nosies ir gerklės pasėliai arba PGR tyrimai. Nustatyti virusus ar bakterijas, jei įtariama infekcinė kilmė.

Svarbu pabrėžti, kad tyrimai parenkami individualiai pagal simptomus, amžių, trukmę ir bendrą klinikinę situaciją. Kai kuriais atvejais pakanka fizinio ištyrimo, kitais – būtini išsamūs instrumentiniai tyrimai.

Sausas kosulys gydomas atsižvelgiant į jo priežastį, nes pats kosulys yra simptomas, o ne liga. Gydymas gali būti simptominis (kosulio slopinimas) arba priežastinis (pavyzdžiui, gydant refliuksą ar alergiją). Štai pagrindiniai gydymo principai:

1. Kosulio priežasties šalinimas. Esant infekcijai, alergijai, refliuksui ar vaistų sukeltam kosuliui, svarbu pašalinti pagrindinį veiksnį, sukeliantį dirginimą.


2. Kosulį slopinantys vaistai. Naudojami sausam, varginančiam kosuliui, ypač naktį – dažniausiai tai vaistai su dekstrometorfanu, butamiratu ar kodeinu (pastarasis tik pagal receptą).


3. Gleivinės drėkinimas. Rekomenduojama gerti daug skysčių, naudoti drėkintuvus ar inhaliacijas su fiziologiniu tirpalu, kad būtų sudrėkinta kvėpavimo takų gleivinė.


4. Gerklės raminamosios priemonės. Pastilės, šiltas arbatos gėrimas su medumi ar žolelėmis (pvz., šalaviju, liepžiede) padeda sumažinti gleivinės dirginimą.


5. Vaistai nuo refliukso. Jei sausas kosulys susijęs su GERL, skiriami rūgštį mažinantys vaistai (pvz., omeprazolas).


6. Antialerginiai vaistai. Jei kosulys yra alerginės kilmės, skiriami antihistamininiai vaistai ar kortikosteroidų purškalai į nosį.


7. Gyvenimo būdo korekcija. Vengti rūkymo, sausos ar dulkėtos aplinkos, koreguoti mitybą, jei kosulys susijęs su refliuksu.

Ilgiau nei 3 savaites trunkantis ar pasunkėjęs kosulys turėtų būti įvertintas gydytojo, o savigyda neturėtų tęstis ilgai be priežasties nustatymo.

Sausas kosulys, ypač jei yra stiprus ar užsitęsęs, gali sukelti įvairių komplikacijų, nors dažniausiai jis pats savaime nėra pavojingas. Komplikacijos atsiranda dėl nuolatinio kvėpavimo takų dirginimo, spaudimo ir fizinio krūvio kosint. Štai dažniausios galimos komplikacijos:

• Gleivinės pažeidimas. Nuolatinis kosėjimas dirgina gerklę, trachėją ir gali sukelti mikroįtrūkimus, sausumą ar net skausmą ryjant.


• Balsų stygų apkrova. Ilgalaikis kosulys gali sukelti užkimimą ar balso pasikeitimą, ypač jei pažeidžiamos balsų stygos.


• Krūtinės ir pilvo raumenų skausmas. Kosulys apkrauna raumenis, todėl gali atsirasti skausmas ar net raumenų pertempimas.


• Miego sutrikimai. Naktinis kosulys trikdo miegą, dėl to kaupiasi nuovargis, blogėja koncentracija ir bendra savijauta.


• Šlapimo nelaikymas. Ypač moterims, stiprus ar dažnas kosėjimas gali sukelti šlapimo nelaikymo epizodus (streso tipo).


• Akyčių kraujagyslių plyšimai. Labai intensyvus kosulys retais atvejais gali sukelti mažų kraujagyslių plyšimus akyse ar veido srityje.


• Pablogėjusi pagrindinė būklė. Jei sausas kosulys yra kitos ligos simptomas (pvz., astmos, GERL), jo ignoravimas gali apsunkinti pagrindinės ligos eigą.

Sauso kosulio galima išvengti, jei rūpinamasi kvėpavimo takų sveikata, vengiant dirgiklių ir stiprinant organizmo atsparumą. Vienas svarbiausių prevencinių veiksnių – imuninės sistemos stiprinimas, nes dažniausia sauso kosulio priežastis yra virusinės infekcijos. Tai apima subalansuotą mitybą, pakankamą skysčių vartojimą, reguliarų fizinį aktyvumą ir visavertį miegą. Taip pat svarbu vengti sauso, dulkėto ar užteršto oro, ypač žiemos sezonu – namuose galima naudoti oro drėkintuvus, dažnai vėdinti patalpas ir palaikyti švarą.

Rūkymo atsisakymas ir pasyvaus rūkymo vengimas yra esminiai žingsniai saugant kvėpavimo takų gleivinę. Jei žmogus linkęs į alergijas, būtina riboti kontaktą su alergenais, tokiais kaip dulkės, pelėsiai ar žiedadulkės, bei pasitarti su gydytoju dėl tinkamos alergijos kontrolės. Refliukso kontrolė taip pat padeda išvengti naktinio ar pasikartojančio sauso kosulio – svarbu vengti persivalgymo, gulimoje padėtyje po valgio ir riboti rūgštį didinančius maisto produktus.

Galiausiai, siekiant išvengti kosulio, svarbu laiku gydyti peršalimo ligas ir nevartoti vaistų be gydytojo rekomendacijos, ypač tų, kurie gali sukelti sausą kosulį kaip šalutinį poveikį (pvz., AKF inhibitoriai). Profilaktinė priežiūra, sveika aplinka ir atsakingas požiūris į sveikatą padeda žymiai sumažinti sauso kosulio riziką.