Širdies nepakankamumas

1. Pirminis širdies pažeidimas. Dėl miokardo infarkto, hipertenzijos, širdies vožtuvų ligų ar kitų sutrikimų pažeidžiamas širdies raumuo.


2. Sutrikusi širdies siurbiamoji funkcija. Širdis pradeda silpniau pumpuoti kraują – sumažėja jos gebėjimas išstumti arba priimti kraują.


3. Kompensaciniai mechanizmai. Organizmas bando prisitaikyti: pagreitėja pulsas, aktyvuojasi hormoninės sistemos, kraujagyslės susitraukia.


4. Kraujo sąstovis. Nepajėgiant tinkamai kraujo perpumpuoti, jis kaupiasi plaučiuose, kojose ar kitose vietose – pradeda formuotis edema.


5. Deguonies trūkumas audiniuose. Sutrikusi kraujotaka lemia nepakankamą audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.


6. Lėtinė progresija. Jei priežastys neišsprendžiamos, būklė palaipsniui blogėja – didėja širdies apkrova, silpnėja raumuo ir atsiranda vis daugiau sisteminių sutrikimų.

Ši eiga gali vystytis palaipsniui per mėnesius ar metus (lėtinis širdies nepakankamumas) arba labai greitai – per kelias dienas ar valandas (ūminis širdies nepakankamumas).

Širdies nepakankamumas atsiranda, kai širdis nebegali tinkamai pumpuoti kraujo dėl pažeidimų, susilpnėjusios raumenų funkcijos ar ilgalaikės perkrovos. Tai dažniausiai yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų pasekmė. Štai pagrindinės priežastys:

• Miokardo infarktas. Dalis širdies raumens žūsta dėl kraujotakos sutrikimo, todėl sumažėja siurbiamoji galia.


• Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis). Nuolatinis spaudimas apkrauna širdį, storina jos raumenį ir ilgainiui jį silpnina.


• Širdies vožtuvų ligos. Sutrikus vožtuvų funkcijai, širdis dirba neefektyviai, o ilgainiui silpsta.


• Širdies ritmo sutrikimai. Per greitas ar per lėtas ritmas trukdo normaliai pumpuoti kraują.


• Kardiomiopatijos. Pirminiai ar genetiniai širdies raumens pažeidimai mažina raumens gebėjimą susitraukti.


• Įgimtos širdies ydos. Struktūriniai širdies defektai gali lemti netinkamą kraujotaką ir širdies apkrovą.


• Uždegiminės širdies ligos. Miokarditas ar endokarditas pažeidžia raumenį ir jo funkciją.


• Lėtinės ligos. Cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ar lėtinė plaučių liga gali netiesiogiai apkrauti širdį.


• Gyvensenos veiksniai. Rūkymas, nutukimas, nejudrumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais prisideda prie širdies funkcijos blogėjimo.

• Dusulys


• Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas


• Nuovargis


• Greitas ar nereguliarus širdies plakimas


• Kosulys ar švokštimas


• Svorio padidėjimas


• Apetito stoka


• Pykinimas


• Sumažėjęs šlapinimasis


• Sutrikęs miegas

1. Išsami ligos istorija ir fizinis ištyrimas. Įvertinami simptomai, širdies garsai, pabrinkimai, kvėpavimas ir širdies ritmas.


2. Elektrokardiograma (EKG). Parodo širdies ritmo sutrikimus, ankstesnius infarktus ar raumens perkrovą.


3. Echokardiograma. Svarbiausias tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies raumens susitraukimo funkciją (išstūmio frakciją), vožtuvų būklę ir širdies dydį.


4. Kraujo tyrimai (BKT, CRB, kreatininas, elektrolitai). Įvertinama bendra organizmo būklė, inkstų funkcija, uždegimas ir skysčių balansas.


5. Natriureziniai peptidai (BNP ar NT-proBNP). Specifiniai kraujo žymenys, padedantys diagnozuoti ir stebėti širdies nepakankamumą.


6. Krūtinės ląstos rentgenograma. Parodo širdies dydžio padidėjimą, skysčius plaučiuose ar kitus pokyčius.


7. Širdies ultragarsas su dopleriu. Naudojamas detalesniam širdies vožtuvų ir kraujotakos vertinimui.


8. Krovės dujų tyrimas (jei dusulys). Įvertinama deguonies ir anglies dioksido koncentracija kraujyje.


9. Širdies echoskopija fizinio krūvio metu ar streso testas. Jei reikia įvertinti širdies atsaką į fizinį krūvį.


10. MRT ar KT tyrimai. Atliekami sudėtingesniais ar neaiškiais atvejais išsamiai širdies struktūrai įvertinti.

Tyrimų parinkimas priklauso nuo simptomų, būklės sunkumo ir klinikinės situacijos, tačiau dažniausiai pradedama nuo EKG, echokardiogramos ir BNP žymens.

Širdies nepakankamumas gydomas kompleksiškai, derinant vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, intervencines priemones. Gydymo tikslas – pagerinti širdies funkciją, palengvinti simptomus, išvengti komplikacijų ir pailginti gyvenimą. Štai pagrindiniai gydymo principai:

1. Vaistai. Skiriami kelių grupių vaistai – AKF inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, diuretikai, aldosterono antagonistai, SGLT2 inhibitoriai – siekiant sumažinti širdies apkrovą, skysčių perteklių ir pagerinti prognozę.


2. Gyvensenos keitimas. Rekomenduojama mažinti druskos kiekį racione, vengti skysčių pertekliaus, mesti rūkyti, riboti alkoholį ir laikytis sveikos mitybos principų.


3. Fizinis aktyvumas. Lengvas, reguliariai prižiūrimas fizinis krūvis gerina širdies darbą, stiprina raumenis ir padeda kontroliuoti svorį.


4. Svorio kontrolė. Reguliarus svėrimasis padeda anksti pastebėti skysčių kaupimąsi ir laiku koreguoti gydymą.


5. Komplikacijų prevencija. Gydomi kartu esantys rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, aritmijos.


6. Vakcinacija. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, kurios gali apsunkinti būklę.


7. Širdies stimuliatoriai ar defibriliatoriai. Skiriami esant pažengusiam nepakankamumui ir pavojingiems širdies ritmo sutrikimams.


8. Širdies vožtuvų ar kraujagyslių korekcija. Kai kuriais atvejais reikalinga chirurginė ar intervencinė pagalba (pvz., vožtuvo keitimas, revaskuliarizacija).


9. Reguliari gydytojo priežiūra. Nuolatinis būklės stebėjimas ir gydymo koregavimas pagal simptomų dinamiką.


10. Pažengusiais atvejais – širdies persodinimas. Kai visi kiti gydymo būdai neefektyvūs, gali būti svarstomas transplantacijos variantas.

Svarbu pabrėžti, kad širdies nepakankamumas yra lėtinė, progresuojanti liga, todėl gydymas turi būti tęstinis, individualizuotas ir aktyviai prižiūrimas gydytojo. Paciento dalyvavimas gydymo procese – esminis sėkmės veiksnys.

Širdies nepakankamumas gali sukelti įvairias rimtas komplikacijas, nes dėl susilpnėjusios širdies funkcijos sutrinka daugelio organų aprūpinimas krauju ir deguonimi. Viena dažniausių komplikacijų yra skysčių kaupimasis organizme, kuris sukelia kojų, pėdų, pilvo ar net plaučių tinimą. Skysčiai plaučiuose gali lemti plaučių edemą, pasireiškiančią sunkiu dusuliu, kosuliu ir net kvėpavimo nepakankamumu.

Kita dažna komplikacija – inkstų funkcijos pablogėjimas, nes sumažėjusi kraujotaka pažeidžia inkstų gebėjimą šalinti skysčius ir šlakus. Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą. Dėl nepakankamos kraujotakos gali sutrikti ir kepenų veikla, o pažengusios formos lemia kepenų stazę ar fibrozę.

Širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas ar skilveliniai ritmo pokyčiai, dažnai pasireiškia esant širdies nepakankamumui ir gali sukelti trombozių ar insultų riziką. Taip pat gali išsivystyti širdies vožtuvų pažeidimai, dar labiau apsunkinantys širdies darbą.

Lėtinė ligos eiga dažnai sukelia sumažėjusią fizinę ištvermę, nuovargį, depresiją ir prastą gyvenimo kokybę, o negydomas ar progresuojantis širdies nepakankamumas gali baigtis širdies sustojimu ar staigia mirtimi.

Dėl šių priežasčių svarbu širdies nepakankamumą atpažinti kuo anksčiau, tinkamai gydyti ir reguliariai stebėti, kad būtų galima išvengti sunkių ir gyvybei pavojingų pasekmių.

Širdies nepakankamumo galima išvengti, jei laiku pasirūpinama širdies ir kraujagyslių sveikata bei kontroliuojami pagrindiniai rizikos veiksniai. Kadangi ši būklė dažniausiai išsivysto kaip kitų ligų – ypač hipertenzijos, miokardo infarkto, cukrinio diabeto ar širdies vožtuvų ligų – pasekmė, labai svarbu šias ligas anksti diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Pirmiausia rekomenduojama reguliariai tikrinti kraujospūdį, laikyti jį normos ribose ir, jei reikia, vartoti paskirtus vaistus. Taip pat būtina kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad būtų išvengta aterosklerozės ir širdies kraujagyslių užsikimšimo. Sveika mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais, skaidulomis ir mažai druskos ar sočiųjų riebalų, mažina širdies apkrovą ir padeda išvengti nutukimo.

Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir vidutinio intensyvumo (pvz., vaikščiojimas 30 min. per dieną), stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir padeda reguliuoti kūno svorį. Tuo pat metu būtina vengti žalingų įpročių – mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą ir vengti streso.

Svarbi ir cukrinio diabeto kontrolė, nes padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles ir širdį. Taip pat būtina laiku gydyti infekcijas, ypač gripą ar plaučių ligas, kurios gali paūminti širdies būklę.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač vyresniame amžiuje ar esant genetiniam polinkiui, leidžia anksti pastebėti širdies veiklos sutrikimus ir pradėti gydymą dar prieš atsirandant simptomams. Tinkama profilaktika ir sveikas gyvenimo būdas – tai pagrindiniai būdai išvengti širdies nepakankamumo ar bent atitolinti jo išsivystymą.