Skarlatina

Skarlatinos atsiradimo eiga vyksta keliais etapais – nuo bakterijų patekimo į organizmą iki ligos išraiškos ir sveikimo. Štai kaip paprastai vystosi ši liga:

1. Užsikrėtimas. Skarlatina plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant – bei per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar jo daiktais. Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes).


2. Inkubacinis laikotarpis. Po užsikrėtimo simptomai paprastai pasireiškia per 2–5 dienas. Per šį laiką bakterijos dauginasi ir pradeda gaminti toksinus, kurie sukelia sisteminę organizmo reakciją.


3. Ligos pradžia. Liga prasideda staiga, dažniausiai su karščiavimu, gerklės skausmu ir bendru silpnumu. Kūno temperatūra pakyla greitai, dažnai per pirmą parą.


4. Bėrimo atsiradimas. Po 12–48 valandų nuo pirmųjų simptomų pradžios atsiranda būdingas bėrimas, kuris pirmiausia pasirodo ant kaklo, krūtinės ir pilvo, vėliau išplinta po visą kūną. Liežuvis tampa avietinės spalvos, o veidas dažnai parausta, išskyrus nasolabialinį trikampį (aplink burną).


5. Ligos pikas ir sveikimas. Paprastai po kelių dienų simptomai ima silpnėti. Bėrimas išnyksta, o oda gali pradėti luptis, ypač ant delnų ir padų. Bendra sveikatos būklė po kelių dienų ar savaitės grįžta į normą.

Liga dažniausiai pasireiškia lengva arba vidutinio sunkumo forma, tačiau be gydymo gali kilti komplikacijų.

Skarlatina užsikrečiama oro lašeliniu būdu – tai reiškia, kad bakterijos perduodamos per smulkias seilių ar gleivių daleles, kai sergantis asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Taip pat galima užsikrėsti:

• Per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba bakterijų nešiotoju, net jei šis neturi aiškių simptomų.


• Per užterštus daiktus – žaislus, valgymo įrankius, rankšluosčius, ypač vaikų kolektyvuose.


• Skarlatiną sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), tas pats, kuris sukelia anginą. Infekcija dažniausiai plinta glaudžiai bendraujant, ypač darželiuose, mokyklose ar šeimose.

Asmuo tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant bėrimui ir išlieka užkrečiamas visą ligos laiką, o be gydymo – net iki 2–3 savaičių. Su antibiotikais užkrečiamumas paprastai sumažėja per 24 valandas nuo gydymo pradžios.

• Staigus karščiavimas. Kūno temperatūra pakyla iki 38–40 °C ir dažnai būna vienas pirmųjų ligos požymių.


• Gerklės skausmas ir paraudimas. Stiprus skausmas ryjant, paraudusi ryklė, padidėję tonziliai (dažnai su apnašomis) – simptomai panašūs į anginą.


• Galvos, pilvo skausmas, bendras silpnumas. Dažnas bendros savijautos pablogėjimas – vangumas, apetito stoka, neretai ir pykinimas.


• Bėrimas. Smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis po 12–48 val. nuo karščiavimo pradžios. Pirmiausia išberia kaklą, krūtinę, pažastis ir kirkšnis, vėliau visą kūną. Oda parausta, bet bėrimas nesilieja į vieną plotą.


• Avietinis liežuvis. Iš pradžių liežuvis būna baltu apnašu, vėliau tampa ryškiai raudonas ir grublėtas – vadinamasis „avietinis“ liežuvis yra būdingas skarlatinai.


• Paraudęs veidas ir blyškus trikampis aplink burną. Veido oda stipriai parausta, tačiau sritis aplink lūpas išlieka blyški – tai būdingas skarlatinos požymis.


• Odos pleiskanojimas sveikstant. Po kelių dienų, kai bėrimas nyksta, pradeda luptis oda – ypač ant delnų, pirštų galiukų ir padų.

Simptomai dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 10 metų, bet gali susirgti ir suaugusieji. Liga trunka apie 5–7 dienas, o laiku pradėjus gydymą antibiotikais, užkrečiamumas ir komplikacijų rizika gerokai sumažėja.

Įtariant skarlatiną, diagnozė dažnai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais (karščiavimu, gerklės skausmu, bėrimu, „avietiniu“ liežuviu), tačiau kartais gali prireikti papildomų tyrimų, ypač norint patvirtinti infekcijos sukėlėją ar atmesti kitas priežastis. Štai pagrindiniai tyrimai:

1. Greitas streptokokinės infekcijos testas (anginos testas). Atliekamas paėmus tepinėlį iš ryklės. Rezultatas gaunamas per kelias minutes. Jei teigiamas – patvirtina A grupės streptokokų (S. pyogenes) buvimą, būdingą skarlatinai.


2. Pasėlis iš ryklės. Laboratorinis tyrimas, kai bakterijos išskiriamos iš ryklės gleivinės. Tikslus, bet rezultatai pateikiami po 1–2 dienų. Naudojamas, kai reikia tiksliai nustatyti sukėlėją arba jei greitas testas neaiškus.


3. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Nors nespecifinis, gali parodyti uždegimo požymius – padidėjusį leukocitų kiekį ar pagreitėjusį ENG/CRB.


4. C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas. Padeda įvertinti uždegimo intensyvumą. Aukštas CRB rodiklis dažnas bakterinių infekcijų metu.

Skarlatina gydoma antibiotikais, nes ją sukelia bakterijos – A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Gydymas padeda greičiau pasveikti, sumažina komplikacijų riziką ir užkrečiamumą aplinkiniams.

1. Antibiotikų vartojimas. Skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas, fenoksimetilpenicilinas). Jei pacientas alergiškas penicilinui, skiriami alternatyvūs antibiotikai, tokie kaip klaritromicinas arba azitromicinas. Antibiotikai vartojami apie 10 dienų, net jei simptomai greitai išnyksta – tai būtina norint išvengti komplikacijų.


2. Simptominis gydymas. Karščiavimui mažinti naudojamas paracetamolis ar ibuprofenas. Gerklės skausmui palengvinti: šilti skysčiai, skalavimai, pastilės. Poilsis, skysčių vartojimas ir minkštas maistas padeda organizmui sveikti.


3. Izoliacija. Kadangi skarlatina labai užkrečiama, rekomenduojama izoliuoti pacientą bent 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios – tada žmogus nustoja būti užkrečiamas.


4. Komplikacijų stebėjimas. Svarbu stebėti, ar nėra ausų uždegimo, tonzilito, sąnarių skausmų ar kitų požymių, rodančių komplikacijas. Jei simptomai nepraeina arba blogėja – reikalinga pakartotinė gydytojo apžiūra.

Svarbu: Negydoma skarlatina gali sukelti rimtų pasekmių (pvz., reumatinę karštinę ar inkstų pažeidimus), todėl antibiotikai būtini.

• Vidurinės ausies uždegimas (otitas). Dažna komplikacija vaikams – pasireiškia ausies skausmu, karščiavimu, prastesniu garsu ar net išskyromis iš ausies.


• Pūlinys aplink tonziles (peritonzilinis abscesas). Uždegimas gali suformuoti pūlinį šalia tonzilių, kuris sukelia stiprų vienpusį skausmą, rijimo sunkumus, burnos kvapo pakitimą.


• Limfmazgių uždegimas (limfadenitas). Bakterijos gali išplisti į kaklo limfmazgius – jie padidėja, tampa skausmingi ir parausta aplinkinė oda.


• Sinusitas. Jei uždegimas išplinta į nosies ančius, gali atsirasti veido skausmas, užgulta nosis, pūlingos išskyros.


• Reumatinė karštinė. Pavojinga vėlyva komplikacija, pažeidžianti širdį, sąnarius, odą ar smegenis. Atsiranda po kelių savaičių, jei skarlatina nebuvo tinkamai gydyta antibiotikais.


• Ūminis glomerulonefritas. Inkstų uždegimas, sukeliantis šlapimo spalvos pakitimus (kraujas šlapime), tinimus, padidėjusį kraujospūdį. Pasireiškia 1–3 savaitėmis po infekcijos.


• Reaktyvusis artritas. Laikinas sąnarių uždegimas, kuris gali pasireikšti po infekcijos – dažniausiai pasireiškia skausmu ar tinimu keliuose, čiurnose ar riešuose.


• Odos pleiskanojimas. Po bėrimo dažnai pradeda luptis oda, ypač ant delnų, pirštų ir padų – tai natūrali sveikimo dalis, bet kartais gausi.


• Ilgalaikis silpnumas. Po ligos vaikai ar suaugusieji gali kurį laiką jausti nuovargį, sumažėjusį apetitą ar vangumą.


• Sepsis (labai reta). Sunkiausia komplikacija – kai bakterijos išplinta į kraują ir sukelia sisteminį uždegimą. Reikalauja skubaus gydymo.

Skarlatinos išvengti visiškai neįmanoma, nes tai labai užkrečiama bakterinė liga, tačiau riziką susirgti galima ženkliai sumažinti, laikantis tam tikrų higienos ir prevencijos principų:

• Rankų higiena. Dažnas ir kruopštus rankų plovimas su muilu – ypač po kontakto su sergančiuoju, prieš valgį ar pasinaudojus tualetu.


• Vengti kontakto su sergančiais. Bendraujant su žmogumi, turinčiu anginos ar skarlatinos simptomų (karščiavimas, gerklės skausmas, bėrimas), reikėtų vengti artimo kontakto: bučinių, dalijimosi indais ar rankšluosčiais.


• Tinkama čiaudėjimo ir kosėjimo higiena. Čiaudint ar kosint – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba sulenkta alkūne, kad lašeliai nepatektų į aplinką.


• Dažnas paviršių valymas. Ypač svarbu valyti dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, žaislus, stalus), jei šeimoje ar kolektyve yra susirgimo atvejų.


• Izoliacija susirgus. Sergantis asmuo turi likti namuose bent 24 val. po antibiotikų pradžios – tai laikotarpis, kai jis nustoja būti užkrečiamas.


• Sustiprinta asmens priežiūra vaikų kolektyvuose. Darželiuose, mokyklose svarbu greitai atpažinti pirmuosius simptomus ir taikyti profilaktines priemones (dezinfekciją, laikinas izoliacijas).


• Imuniteto stiprinimas. Nors nėra vakcinos nuo skarlatinos, sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padeda organizmui geriau atsispirti infekcijoms.

Svarbu: A grupės streptokokas sukelia ne tik skarlatiną, bet ir anginą, todėl net ir be bėrimo sergantis žmogus gali būti infekcijos šaltinis.