Šlapimo pūslės vėžys

Onkologinės
Šlapimo pūslės vėžys – piktybinis navikas, paveikiantis šlapimo pūslės gleivinę.
crystal light | Shutterstock

Šlapimo pūslės vėžys – kas tai?

Šlapimo pūslės vėžys yra piktybinis navikas, kuris vystosi šlapimo pūslės gleivinėje arba gretimuose audiniuose.



Tai viena dažniausių urologinių onkologinių ligų, dažniausiai pasireiškianti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vėžys gali būti įvairaus laipsnio agresyvumo – nuo paviršinių, lengvai gydomų formų iki gilių, agresyvių ir greitai plintančių navikų.



Liga gali paveikti šlapimo pūslės funkciją ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, jei nėra laiku diagnozuota ir gydoma.



Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymo planas yra svarbūs siekiant pagerinti paciento prognozę ir gyvenimo kokybę.


Šlapimo pūslės vėžio atsiradimo eiga


  1. Ląstelių pakitimai šlapimo pūslės gleivinėje sukelia nenormalų ląstelių dauginimąsi.

  2. Naviko atsiradimas paviršiniame gleivinės sluoksnyje – pradinė vėžio stadija.

  3. Naviko plitimas į gilesnius šlapimo pūslės audinius, sukeliantis rimtesnius pažeidimus.

  4. Išplitimas į limfmazgius, kas rodo ligos progresavimą.

  5. Tolimų metastazių susidarymas kituose organuose ar audiniuose.

  6. Ligos progresavimas, kai vėžys tampa sudėtingesnis gydyti ir pablogėja paciento prognozė.


Kodėl atsiranda šlapimo pūslės vėžys?

Šlapimo pūslės vėžys atsiranda dėl daugelio veiksnių, kurie sukelia šlapimo pūslės ląstelių genetinius pakitimus ir nekontroliuojamą dauginimąsi. Pagrindinės priežastys yra šios:




  • Rūkymas. Tai viena svarbiausių šlapimo pūslės vėžio rizikos priežasčių, nes tabako dūmuose esantys kancerogenai kaupiasi šlapimo pūslėje.

  • Cheminės medžiagos. Darbuotojai, dirbantys su tam tikrais pramoniniais chemikalais (pvz., dažais, gumos, odos pramonėje), yra labiau linkę sirgti šia liga.

  • Lėtinės šlapimo pūslės uždegiminės ligos. Ilgalaikis uždegimas ar dirginimas gali skatinti vėžio vystymąsi.

  • Šlapimo pūslės akmenligė. Gali sukelti gleivinės pažeidimus ir uždegimą.

  • Radioterapija. Ankstesnis apšvitinimas dubens srityje gali padidinti riziką.

  • Amžius ir lytis. Vyresni vyrai dažniau serga nei moterys.

  • Genetiniai veiksniai. Kai kurie paveldimi genetiniai pokyčiai gali didinti riziką.



Apibendrinant, šlapimo pūslės vėžys atsiranda dėl aplinkos, gyvenimo būdo ir genetinių veiksnių sąveikos, kurie lemia ląstelių pakitimus ir naviko vystymąsi.


Šlapimo pūslės vėžio simptomai


  • Kraujas šlapime (hematurija), dažnai be skausmo

  • Skausmas ar deginimas šlapinantis

  • Dažnas šlapinimasis arba staigus šlapimo poreikis

  • Šlapimo pūslės uždegimo simptomai, nepaisant gydymo

  • Apatinės pilvo ar nugaros skausmas

  • Silpnumas ir bendras negalavimas, ypač pažengus ligai


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant šlapimo pūslės vėžį?


  1. Šlapimo tyrimas. Tikrinamas kraujo buvimas šlapime ir kiti pakitimai.

  2. Cistoskopa. Tai pagrindinis tyrimas, kuriuo endoskopiškai apžiūrima šlapimo pūslės gleivinė ir paimami mėginiai (biopsija) audinių analizei.

  3. Vaizdiniai tyrimai. Atliekama ultragarsinė apžiūra, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti naviko dydį ir išplitimą.

  4. Kraujo tyrimai. Vertinamas bendras organizmo būklės įvertinimas ir inkstų funkcija.

  5. Urodinaminiai tyrimai. Retais atvejais naudojami šlapimo pūslės funkcijai įvertinti.


Kaip gydomas šlapimo pūslės vėžys?


  1. Chirurginis gydymas. Tai pagrindinis gydymo metodas, kuris gali apimti naviko pašalinimą cistoskopijos metu arba šlapimo pūslės dalies ar visos pūslės pašalinimą (cistektomiją).

  2. Chemoterapija. Naudojama prieš operaciją (neoadjuvantinė) arba po jos (adjuvantinė), taip pat kaip pagrindinis gydymas neoperabiliose stadijose.

  3. Radioterapija. Gali būti taikoma kartu su chemoterapija arba kaip atskiras gydymo būdas, ypač jei operacija nėra galimybė.

  4. Imunoterapija. Naujesnis gydymo metodas, kuris stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

  5. Šlapimo pūslės intarpų terapija. Vietinė terapija, kai vaistai tiesiogiai dedami į šlapimo pūslę, dažnai naudojama paviršiniams navikams gydyti.

  6. Palaikomasis gydymas. Skiriamas siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, ypač pažengusiose stadijose.



Svarbu: gydymo planą sudaro gydytojų komanda, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir ligos ypatybes. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gerina prognozę.


Kokias komplikacijas gali sukelti šlapimo pūslės vėžys?

Šlapimo pūslės vėžys gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios neigiamai veikia paciento sveikatą ir gyvenimo kokybę. Viena dažniausių komplikacijų yra vėžio plitimas į kitus organus, pavyzdžiui, limfmazgius, plaučius ar kaulus, kas apsunkina gydymą ir blogina prognozę.



Be to, naviko augimas gali sutrikdyti šlapimo pūslės funkciją, sukeldamas šlapimo sulaikymą ar nelaikymą. Šlapimtakių spaudimas ir užsikimšimas gali sukelti inkstų pažeidimus ar hidronefrozę. Dėl šių pakitimų padidėja šlapimo takų infekcijų rizika.



Vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą šlapime, kuris yra dažnas simptomas ir gali būti sunkus. Be to, gydymo procedūros, tokios kaip operacijos, chemoterapija ar radioterapija, gali sukelti papildomas komplikacijas, įskaitant infekcijas, gleivinės uždegimą ar šlapimo pūslės funkcijos sutrikimus.


Kaip išvengti šlapimo pūslės vėžio?

Šlapimo pūslės vėžio išvengti galima laikantis kelių svarbių prevencijos priemonių, kurios sumažina riziką susirgti šia liga. Pirmiausia būtina atsisakyti rūkymo, nes tabako dūmuose esantys kancerogenai yra pagrindinė šlapimo pūslės vėžio priežastis.



Taip pat svarbu vengti darbo su cheminėmis medžiagomis ir rūpintis tinkama apsauga, ypač jei dirbate pramonės šakose, kuriose naudojami dažai, gumos ar kitos pavojingos medžiagos. Rekomenduojama palaikyti sveiką gyvenimo būdą, įtraukiant subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir pakankamą skysčių vartojimą, kurie stiprina imuninę sistemą.



Taip pat svarbu laikytis higienos taisyklių ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šlapinimosi sutrikimų ar kraujo šlapime požymiai. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir ankstyva diagnostika padeda laiku nustatyti ligą ir pradėti gydymą, kas ženkliai pagerina prognozę.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Alkio jausmas atsiranda praradus 1% organizmo vandens. Netekus organizmui daugiau kaip 5% vandens, žmogus praranda sąmonę, o daugiau 10% - mirti

Kitas faktas