Spalvinio matymo sutrikimai

1. Tinklainės ląstelių pakitimai – kūgeliai, atsakingi už spalvų suvokimą, veikia netinkamai arba jų trūksta.


2. Sutrikęs signalų perdavimas – nerviniai impulsai iš tinklainės į smegenis neperduoda visos spalvinės informacijos.


3. Sumažėjusi spalvų atskyrimo geba – žmogus pradeda sunkiau skirti tam tikras spalvas ar jų atspalvius.


4. Įsitvirtinusi būklė – sutrikimas tampa pastovus, dažnai visam gyvenimui, jei jis yra įgimtas, arba progresuoja, jei įgytas.

• Įgimti genetiniai pakitimai – dažniausia priežastis, kai kūgeliai tinklainėje nuo gimimo veikia netinkamai.


• Akių ligos – pvz., glaukoma, katarakta, tinklainės degeneracija, kurios pažeidžia spalvų suvokimą.


• Regos nervo pažeidimai – dėl uždegimų, traumų ar kitų neurologinių būklių.


• Galvos smegenų ligos ar traumos – pakitimai smegenų srityse, atsakingose už regą.


• Amžiniai pokyčiai – senstant gali silpnėti spalvų matymo jautrumas.


• Vaistų ar cheminių medžiagų poveikis – tam tikros medžiagos gali turėti įtakos tinklainės ar nervo funkcijai.

• Sunku atskirti spalvas – dažniausiai painiojamos raudona, žalia ar mėlyna spalvos.


• Pakitusios spalvų interpretacijos – spalvos atrodo blankesnės arba kitokio atspalvio nei yra iš tikrųjų.


• Sumažėjęs gebėjimas skirti atspalvius – sunkiau atpažinti smulkius spalvų skirtumus.


• Prisitaikymo sunkumai kasdienybėje – problemos atpažįstant signalines spalvas (pvz., šviesoforo), drabužių derinimą.


• Visiškas spalvų nematymas (achromatopsija) – labai retas atvejis, kai pasaulis matomas tik pilkais tonais.

1. Ishihara testas – dažniausiai naudojamas, sudarytas iš spalvotų taškų lentelių su paslėptais skaičiais ar figūromis.


2. Anomaloskopija – tikslus prietaisas, leidžiantis nustatyti, kokios spalvos ir kokiu mastu yra sunkiai atskiriamos.


3. Farnsworth-Munsell 100 atspalvių testas – vertina gebėjimą skirti įvairius spalvų atspalvius.


4. Klinikinė akių gydytojo apžiūra – įvertinama akių būklė, tinklainė, regos nervas.


5. Papildomi tyrimai – jei įtariama, kad sutrikimą sukėlė kita liga (pvz., glaukoma ar tinklainės degeneracija), gali būti atliekami specializuoti akių ar neurologiniai tyrimai.

Šie tyrimai padeda nustatyti ne tik sutrikimo buvimą, bet ir jo tipą bei sunkumo laipsnį.

Spalvinio matymo sutrikimų gydymo galimybės priklauso nuo to, ar jie įgimti, ar įgyti:

1. Įgimti sutrikimai – šiuo metu nėra specifinio gydymo, tačiau galima naudoti pagalbines priemones (pvz., specialius akinius ar filtrus, kurie pagerina spalvų kontrastą).


2. Įgyti sutrikimai – gydomas pagrindinis susirgimas (pvz., katarakta, glaukoma, tinklainės ligos ar regos nervo pažeidimas), dėl kurio atsirado spalvų suvokimo pokyčiai.


3. Pagalbinės technologijos – mobiliosios programėlės, kompiuterinės priemonės, padedančios geriau atskirti spalvas kasdienėje veikloje.


4. Kasdienės adaptacijos – spalvų žymėjimas etiketėmis, kontrastų naudojimas drabužiuose ar buityje.


5. Psichologinė ir socialinė pagalba – informavimas ir aplinkos pritaikymas, kad sutrikimas mažiau ribotų gyvenimą.

Trumpai tariant, įgimti spalvinio matymo sutrikimai paprastai neišgydomi, tačiau įgyti gali būti koreguojami gydant pagrindinę priežastį ir taikant pagalbines priemones.

• Kasdienės veiklos sunkumai – sudėtingiau atpažinti šviesoforo signalus, maisto ar vaistų spalvas.


• Profesiniai apribojimai – kai kurios profesijos (pvz., vairuotojo, piloto, elektrikų, dizainerių) tampa sunkiai pasiekiamos ar nepasiekiamos.


• Mokymosi iššūkiai – vaikams gali būti sunkiau atlikti užduotis, kuriose naudojamos spalvos.


• Psichologinis diskomfortas – jaučiamas nepatogumas, kai aplinkiniai nesupranta sutrikimo ar dėl ribotų galimybių.


• Gyvenimo kokybės pablogėjimas – nuolatiniai ribojimai kasdienybėje gali mažinti savarankiškumą.

Spalvinio matymo sutrikimų visiškai išvengti neįmanoma, ypač jei jie yra įgimti, tačiau galima sumažinti įgytų sutrikimų riziką ir saugoti regėjimą:

• Reguliari akių priežiūra – lankytis pas akių gydytoją, ypač jei yra kitų regėjimo problemų.


• Apsauga nuo saulės – naudoti akinius nuo UV spindulių, kurie saugo tinklainę.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba (vitaminai A, C, E, cinkas), pakankamas poilsis.


• Lėtinių ligų kontrolė – tinkamai gydyti cukrinį diabetą, hipertenziją ar kitas ligas, galinčias pažeisti akis.


• Vengti toksinių medžiagų – riboti kontaktą su chemikalais, vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus.


• Akių traumų prevencija – naudoti apsaugines priemones dirbant ar sportuojant.