Spondilioartrozė

1. Sąnarių kremzlės nusidėvėjimas: dėl senėjimo, mechaninio streso ar kitų veiksnių kremzlės sluoksnis pradeda plonėti ir praranda amortizacinę funkciją.


2. Uždegiminiai pokyčiai: nusidėvėjusi kremzlė sukelia vietinį uždegimą aplink sąnarį, kuris skatina audinių pažeidimą ir skausmą.


3. Kaulų pokyčiai: organizmas reaguoja į kremzlės praradimą kaulų augimu, formuodami ataugas (osteofitus) aplink sąnarį.


4. Sąnarių funkcijos sutrikimas: dėl uždegimo ir struktūrinių pakitimų sąnariai tampa standūs, o judesiai – riboti.


5. Nervinių struktūrų pažeidimas: osteofitai ar sąnario deformacijos gali spausti šalia esančius nervus, sukeldamos papildomus skausmus ar neurologinius simptomus.


6. Ligos progresavimas: simptomai stiprėja, judesiai tampa vis labiau apriboti, o kasdienė veikla sudėtingėja.

Šis procesas dažniausiai yra lėtas ir progresuojantis, reikalaujantis ilgalaikės priežiūros.

• Senėjimas: natūralus kremzlės susidėvėjimas ir mažėjanti organizmo geba atstatyti audinius sukelia degeneracinius pokyčius.


• Mechaninis stresas: ilgalaikis stuburo apkrovimas, netaisyklinga laikysena, fizinis darbas ar traumos pažeidžia sąnarius ir pagreitina jų nusidėvėjimą.


• Lėtiniai uždegimai: tam tikros uždegiminės ligos ar mikrotraumos gali skatinti sąnarių degeneraciją.


• Genetiniai veiksniai: paveldimas polinkis gali didinti riziką vystytis degeneracinėms stuburo ligoms.


• Viršsvoris ir judėjimo stoka: papildomas svoris apkrauna stuburą, o fizinis neveiklumas silpnina raumenis, kurie palaiko stuburo stabilumą.


• Ankstesnės traumos ar chirurginės intervencijos: gali pažeisti stuburo struktūras ir paskatinti artrozės vystymąsi.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, todėl spondilioartrozė yra daugelio priežasčių rezultatas.

• Nugaros arba kaklo skausmas


• Skausmas stiprėja judant


• Judesių sustingimas ir ribotumas


• Raumenų įtampa ar spazmai


• Tirpimas arba silpnumas rankose ar kojose (kai spaudžiami nervai)

1. Rentgeno nuotrauka – leidžia įvertinti sąnarių būklę, kaulų ataugas ir degeneracinius pakitimus.


2. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalesnį vaizdą apie stuburo struktūras ir sąnarių pokyčius.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vertina minkštuosius audinius, nervų spaudimą ir uždegiminius procesus.


4. Kraujo tyrimai – padeda atmesti uždegimines ar autoimunines ligas.


5. Fizinė apžiūra – gydytojas vertina stuburo judrumą, skausmą ir neurologinius simptomus.

1. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo: nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) mažina skausmą ir uždegimą.


2. Fizinė terapija: specialūs pratimai stiprina raumenis, gerina lankstumą ir mažina stuburo apkrovą.


3. Kineziterapija ir masažai: padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką.


4. Ortopedinės priemonės: kai kuriais atvejais naudojami įtvarai ar specialios pagalvės stuburo stabilizavimui.


5. Gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas ir ergonomiškas darbo bei poilsio režimas.


6. Chirurginis gydymas: taikomas retai, kai konservatyvūs metodai neefektyvūs ir yra ryškūs nervų pažeidimai.

Viena iš dažniausių yra stuburo judesių ribotumas, kai dėl sąnarių sustingimo ir skausmo judesiai tampa apriboti ir riboti.

Be to, dėl kaulinių ataugų (osteofitų) susidarymo ir sąnarių deformacijų gali būti spaudžiami aplinkiniai nervai, sukeldami skausmą, tirpimą ir silpnumą rankose ar kojose.

Ilgainiui lėtinis skausmas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, sukelti miego sutrikimus ir net depresiją.

Dėl nervų pažeidimų ir sumažėjusios fizinės veiklos gali vystytis raumenų silpnumas ir atrofija, o ilgalaikė degeneracija gali sukelti stuburo deformacijas ir netaisyklingą laikyseną.

Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti daugumos šių komplikacijų ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Spondilioartrozės visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti jos riziką ir sulėtinti ligos progresavimą laikantis kelių svarbių taisyklių. Pirmiausia, svarbu palaikyti tinkamą kūno svorį, nes antsvoris didina stuburo apkrovą ir spartina kremzlės nusidėvėjimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina nugaros ir pilvo raumenis, kurie padeda stabilizuoti stuburą ir mažina sąnarių apkrovą.

Svarbu išlaikyti teisingą laikyseną, ypač dirbant sėdimą darbą ar ilgesnį laiką stovint.

Venkite pernelyg sunkaus fizinio krūvio ir staigių judesių, kurie gali sukelti traumas.

Rūpinkitės ergonomika darbo vietoje – tinkamai parinkta kėdė, stalčius ir monitoriaus aukštis gali sumažinti stuburo apkrovą.

Be to, laikykitės subalansuotos mitybos, turinčios pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir vitamino D, kurie svarbūs kaulų ir sąnarių sveikatai.

Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją padeda anksti aptikti problemas ir laiku pradėti gydymą.

Laikantis šių principų galima ženkliai sumažinti spondilioartrozės riziką ir išlaikyti stuburo sveikatą.