Spondilolistezė

Raumenų, kaulų, sąnarių
Spondilolistezė – stuburo slankstelio pasislinkimas į priekį ar atgal, sukeliantis nugaros skausmą, judėjimo sutrikimus ir nervų spaudimą.
JitendraJadhav | Shutterstock

Spondilolistezė – kas tai?

Spondilolistezė yra patologinė stuburo būklė, kai vienas slankstelis pasislenka į priekį arba atgal, palyginti su žemiau esančiu slanksteliu.



Šis poslinkis gali sukelti stuburo stabilumo praradimą, sąnarių ir raiščių apkrovos pakitimus bei nervinių struktūrų spaudimą.



Spondilolistezė dažnai pasireiškia juosmens srityje, tačiau gali būti ir kitose stuburo dalyse.



Ši būklė gali būti įgimta arba įgyta ir dažnai susijusi su degeneraciniais stuburo pokyčiais.



Dėl poslinkio stuburo biomechanika keičiasi, todėl gali atsirasti struktūriniai ir funkciniai sutrikimai, paveikiantys paciento judrumą ir kasdienį gyvenimą.


Spondilolistezės atsiradimo eiga


  1. Stuburo struktūrų pažeidimas – prarandamas normalus slankstelių sujungimas dėl raiščių, sąnarių ar kaulų pažeidimų.

  2. Slankstelio poslinkis – pažeistas slankstelis pradeda pasislinkti į priekį arba atgal, palyginti su žemiau esančiu slanksteliu.

  3. Stuburo stabilumo sutrikimas – slankstelių poslinkis sumažina stuburo stabilumą ir pakeičia biomechaniką.

  4. Nervų šaknelių spaudimas – pasislinkimas gali sukelti spaudimą nervams, vedantį prie skausmo ir neurologinių simptomų.

  5. Ligos progresavimas – be gydymo poslinkis gali didėti, stiprėti simptomai ir judėjimo sutrikimai.


Kodėl atsiranda spondilolistezė?


  1. Įgimtos anomalijos – vystymosi defektai, kurie silpnina slankstelių sujungimus.

  2. Degeneraciniai stuburo pakitimai – amžiaus pokyčiai, sąnarių nusidėvėjimas ir raiščių silpnėjimas.

  3. Traumos – stuburo lūžiai, išnirimai ar raiščių plyšimai.

  4. Per didelis fizinis krūvis – nuolatinis stuburo perkrovimas, ypač sportininkams ar sunkiasvorėms profesijoms.

  5. Stuburo patologijos – tokios kaip spondilolizė (slankstelio dalies defektas), uždegiminės ligos ar navikai.


Spondilolistezės simptomai


  • Nugaros skausmas, dažniausiai juosmens srityje.

  • Judėjimo apribojimas ir standumas.

  • Skausmas, kuris gali plisti į sėdmenis, šlaunis ar kojų dalį.

  • Tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojose.

  • Raumenų spazmai juosmens srityje.

  • Kartais – eisenos sutrikimai arba pojūčių praradimas apatinėse galūnėse.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant spondilolistezę?


  1. Rentgenograma – pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti slankstelių padėtį ir poslinkį.

  2. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalesnį kaulų struktūrų vaizdą, padeda nustatyti lūžių ar defektų buvimą.

  3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – įvertina nervų šaknelių spaudimą, minkštųjų audinių būklę ir stuburo kanalą.

  4. Fizinė apžiūra – vertinamas judrumas, skausmo vieta ir neurologiniai simptomai.

  5. Neurologiniai tyrimai – nervų funkcijos įvertinimas, jei yra tirpimas ar silpnumas.


Kaip gydoma spondilolistezė?


  1. Fizinė terapija ir mankšta – stiprina nugaros raumenis, gerina stuburo stabilumą ir mažina skausmą.

  2. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba skausmą malšinantys preparatai.

  3. Ortopedinės priemonės – korsetas ar specialūs įtvarai, kurie palaiko stuburą ir mažina apkrovą.

  4. Gyvenimo būdo korekcijos – vengti per didelio fizinio krūvio ir ergonomiškai organizuoti darbo sąlygas.

  5. Injekcijos – kai kuriais atvejais skiriamos steroidų injekcijos į aplinkinius audinius skausmui mažinti.

  6. Chirurginis gydymas – taikomas, jei konservatyvus gydymas neefektyvus arba yra neurologinių komplikacijų; apima slankstelių fiksaciją arba stabilizaciją.



Gydymas pritaikomas individualiai, siekiant sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą.


Kokias komplikacijas gali sukelti spondilolistezė?

Spondilolistezė gali sukelti įvairias nervų sistemos ir judėjimo sutrikimų komplikacijas, kurios stipriai veikia paciento kasdienį gyvenimą. Viena dažniausių komplikacijų yra nervų šaknelių spaudimas, dėl kurio atsiranda skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ir silpnumas apatinėse galūnėse.



Dėl stuburo nestabilumo gali vystytis judėjimo apribojimai ir raumenų silpnumas, kuris trukdo normaliai eisenai ir kasdienėms veikloms.



Progresuojant ligai, gali išsivystyti nugaros smegenų pažeidimas, sukeliantis sunkesnius neurologinius deficitus, tokius kaip šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijos sutrikimai.



Be to, ilgalaikis skausmas ir funkcijos sutrikimai gali sukelti psichologinį stresą, depresiją ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.


Kaip išvengti spondilolistezės?

Spondilolistezės išvengti galima laikantis kelių svarbių stuburo sveikatos ir gyvenimo būdo principų.



Pirmiausia svarbu išlaikyti tinkamą laikyseną tiek stovint, tiek sėdint, kad sumažintumėte stuburo apkrovą ir traumų riziką.



Reguliarus fizinis aktyvumas ir raumenų stiprinimas, ypač nugaros ir pilvo raumenų, padeda palaikyti stuburo stabilumą ir sumažina pasislinkimo riziką.



Reikia vengti per didelio fizinio krūvio, ypač staigių ir sunkių svorių kėlimo ar nepatogių judesių, kurie gali pažeisti stuburą.



Svarbu laikytis ergonomikos principų darbe ir kasdieniame gyvenime, tinkamai pritaikyti darbo vietą ir naudoti tinkamą avalynę.



Jei jau yra stuburo problemų ar ankstesnių traumų, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis rekomenduojamo gydymo plano.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas