Spondilolistezė yra patologinė stuburo būklė, kai vienas slankstelis pasislenka į priekį arba atgal, palyginti su žemiau esančiu slanksteliu.
Šis poslinkis gali sukelti stuburo stabilumo praradimą, sąnarių ir raiščių apkrovos pakitimus bei nervinių struktūrų spaudimą.
Spondilolistezė dažnai pasireiškia juosmens srityje, tačiau gali būti ir kitose stuburo dalyse.
Ši būklė gali būti įgimta arba įgyta ir dažnai susijusi su degeneraciniais stuburo pokyčiais.
Dėl poslinkio stuburo biomechanika keičiasi, todėl gali atsirasti struktūriniai ir funkciniai sutrikimai, paveikiantys paciento judrumą ir kasdienį gyvenimą.
Gydymas pritaikomas individualiai, siekiant sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą.
Spondilolistezė gali sukelti įvairias nervų sistemos ir judėjimo sutrikimų komplikacijas, kurios stipriai veikia paciento kasdienį gyvenimą. Viena dažniausių komplikacijų yra nervų šaknelių spaudimas, dėl kurio atsiranda skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ir silpnumas apatinėse galūnėse.
Dėl stuburo nestabilumo gali vystytis judėjimo apribojimai ir raumenų silpnumas, kuris trukdo normaliai eisenai ir kasdienėms veikloms.
Progresuojant ligai, gali išsivystyti nugaros smegenų pažeidimas, sukeliantis sunkesnius neurologinius deficitus, tokius kaip šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijos sutrikimai.
Be to, ilgalaikis skausmas ir funkcijos sutrikimai gali sukelti psichologinį stresą, depresiją ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Spondilolistezės išvengti galima laikantis kelių svarbių stuburo sveikatos ir gyvenimo būdo principų.
Pirmiausia svarbu išlaikyti tinkamą laikyseną tiek stovint, tiek sėdint, kad sumažintumėte stuburo apkrovą ir traumų riziką.
Reguliarus fizinis aktyvumas ir raumenų stiprinimas, ypač nugaros ir pilvo raumenų, padeda palaikyti stuburo stabilumą ir sumažina pasislinkimo riziką.
Reikia vengti per didelio fizinio krūvio, ypač staigių ir sunkių svorių kėlimo ar nepatogių judesių, kurie gali pažeisti stuburą.
Svarbu laikytis ergonomikos principų darbe ir kasdieniame gyvenime, tinkamai pritaikyti darbo vietą ir naudoti tinkamą avalynę.
Jei jau yra stuburo problemų ar ankstesnių traumų, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis rekomenduojamo gydymo plano.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas