Spondilozė

1. Disko dehidratacija – su amžiumi tarpslanksteliniai diskai praranda vandenį, tampa mažiau elastingi.


2. Disko suplokštėjimas – dėl sumažėjusio elastingumo diskas suplokštėja, sumažėja atstumas tarp slankstelių.


3. Osteofitų formavimasis – organizmas reaguoja į stuburo nestabilumą formuodamas kaulines ataugas (osteofitus), kurios gali spausti nervus.


4. Stuburo standėjimas – dėl osteofitų ir diskų susidėvėjimo stuburas tampa mažiau lankstus.


5. Galimi nervų spaudimai – jei pokyčiai veikia stuburo kanalą ar šakneles, gali atsirasti neurologinių sutrikimų.

• Natūralus senėjimas – su amžiumi tarpslanksteliniai diskai netenka elastingumo ir skysčių, pradeda irti.


• Nuolatinė stuburo apkrova – ilgas sėdėjimas, sunkus fizinis darbas ar netinkama laikysena ilgainiui sukelia per didelį spaudimą slanksteliams.


• Traumos – stuburo sumušimai ar mikrotraumos pagreitina degeneracinius pokyčius.


• Genetinis polinkis – kai kurie žmonės paveldi silpnesnius diskus ar kitus jungiamuosius audinius.


• Antsvoris – didesnė kūno masė didina stuburo apkrovą, ypač juosmens srityje.


• Stuburo iškrypimai – skoliozė, kifozė ar lordozės pakitimai keičia apkrovų pasiskirstymą.


• Fizinio aktyvumo stoka – silpni nugaros raumenys mažina stuburo stabilumą, o tai skatina greitesnį struktūrų dėvėjimąsi.

• Lėtinis nugaros ar sprando skausmas


• Judesių ribotumas, sustingimas, ypač ryte ar po ilgo sėdėjimo


• Raumenų įtampa ar spazmai aplink stuburą


• Švitinantis skausmas į ranką ar koją (jei spaudžiamos nervinės šaknelės)


• Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse


• Nuovargis dėl ilgalaikio diskomforto


• Sunkesniais atvejais – silpnumas galūnėse ar koordinacijos sutrikimai

1. Stuburo rentgenograma – parodo kaulinius pakitimus: osteofitus (kaulines ataugas), disko susiaurėjimą, slankstelių degeneraciją.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – įvertina minkštuosius audinius: tarpslankstelinius diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliai parodo kaulų struktūras, naudojama, jei MRT negalima atlikti.


4. Elektromiografija (EMG) – jei yra tirpimo ar silpnumo požymių, šis tyrimas padeda nustatyti, ar nervai yra spaudžiami.


5. Kraujo tyrimai – atliekami siekiant atmesti uždegimines ar autoimunines ligas, jei įtariama kita priežastis.

Spondilozė gydoma priklausomai nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir gyvenimo būdo. Pagrindinis tikslas – sumažinti skausmą, pagerinti judrumą ir sulėtinti ligos progresavimą:

1. Fizinė terapija: pagrindinis gydymo būdas – pratimai stiprinantys nugaros raumenis, gerinantys laikyseną ir mažinantys stuburo apkrovą.


2. Vaistai nuo skausmo: skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), raumenų atpalaiduojantys ar, esant stipresniam skausmui, neuropatinį skausmą malšinantys vaistai.


3. Šilumos ar šalčio terapija: šiluma atpalaiduoja raumenis, o šaltis gali sumažinti uždegimą ir skausmą.


4. Fizioterapinės procedūros: ultragarso terapija, elektroterapija ar traukos terapija naudojamos siekiant sumažinti įtampą ir pagerinti kraujotaką.


5. Gyvenimo būdo korekcijos: svorio mažinimas, ergonomiškas sėdėjimas, aktyvus gyvenimo būdas padeda išvengti simptomų paūmėjimų.


6. Injekcijos: sunkesniais atvejais gali būti skiriamos vietinės steroidų injekcijos į skausmo židinius.


7. Chirurginis gydymas: taikomas retai – kai gydymas neveiksmingas ir yra didelis nervų spaudimas, gali būti atliekama dekompresinė operacija ar slankstelių stabilizavimas.

Spondilozė dažniausiai progresuoja lėtai, tačiau negydoma ar pažengusi gali sukelti įvairių komplikacijų.

Viena iš pagrindinių – nervinių šaknelių spaudimas, kuris sukelia stiprų skausmą, tirpimą ar silpnumą galūnėse.

Jei pažeidžiamas stuburo kanalas, gali išsivystyti stuburo stenozė, dėl kurios sutrinka judėjimas, atsiranda koordinacijos problemų ar net pusiausvyros sutrikimų. Ilgainiui tai gali riboti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.

Kai kuriais atvejais dėl nuolatinio nervų spaudimo gali prasidėti raumenų atrofija ar net šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai, jei pažeidžiami apatiniai stuburo segmentai.

Be to, uždelstas gydymas gali sukelti lėtinį skausmo sindromą, kuris veikia miego kokybę, nuotaiką ir darbingumą.

Spondilozės išvengti visiškai gali nepavykti, ypač dėl natūralių senėjimo procesų, tačiau galima reikšmingai sumažinti jos riziką arba pristabdyti progresavimą.

Svarbiausia – palaikyti taisyklingą laikyseną tiek sėdint, tiek stovint, ypač dirbant sėdimą darbą ar keliant svorius.

Taip pat būtina reguliariai stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, nes jie palaiko stuburo stabilumą.

Vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje, dažnai daryti pertraukėles judesiui ar tempimo pratimams.

Normalus kūno svoris mažina stuburo apkrovą, ypač juosmens srityje.

Naudinga rinktis ergonomiškus baldus, ypač darbo vietoje, kad stuburas būtų tinkamai palaikomas.

Taip pat svarbu vengti traumų, kurios gali paspartinti degeneracinius pokyčius.

Jei šeimoje pasitaikė stuburo degeneracinių ligų, rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas gydytoją ar kineziterapeutą.