Struma

1. Pradiniai pokyčiai – skydliaukės audiniai pradeda didėti reaguodami į įvairius veiksnius (pvz., hormonų poreikį, struktūrinius pakitimus).


2. Skydliaukės padidėjimas – liauka tampa didesnė, gali didėti tolygiai (difuzinė struma) arba formuotis atskiri mazgai (mazginė struma).


3. Funkcijos pakitimai arba jų nebuvimas – skydliaukė gali išlikti normaliai veikianti, bet kartais išsivysto hormonų gamybos sutrikimai.


4. Būklės progresavimas – ilgainiui struma gali dar labiau didėti, spausti aplinkinius organus ar komplikuotis.

Struma gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių tiek su skydliaukės funkcija, tiek su išoriniais veiksniais. Pagrindiniai jų:

• Jodo trūkumas – dažniausia strumos priežastis, nes jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai.


• Autoimuniniai procesai – tokios ligos kaip Hashimoto tiroiditas ar Graves ligą gali lemti liaukos padidėjimą.


• Genetiniai veiksniai – paveldimumas gali didinti polinkį strumai.


• Hormonų pusiausvyros pokyčiai – ypač moterims, dėl nėštumo, menopauzės ar kitų endokrininių pokyčių.


• Skydliaukės mazgai ar cistos – struktūriniai pakitimai sukelia liaukos dydžio padidėjimą.


• Tam tikri vaistai ar toksinės medžiagos – gali paveikti skydliaukės veiklą ir skatinti jos didėjimą.


• Infekciniai ar uždegiminiai procesai – nors rečiau, bet gali sukelti liaukos pokyčius.

• Matomas arba apčiuopiamas kaklo padidėjimas – išryškėjanti skydliaukės sritis.


• Spaudimo jausmas kakle – juntamas veržimas, sunkumas ar diskomfortas.


• Rijimo sutrikimai – maisto ar skysčių rijimas tampa apsunkintas.


• Kvėpavimo sunkumai – dėl liaukos spaudimo trachėjai.


• Užkimimas ar balso pokyčiai – spaudžiamos balso stygas įnervuojančios nervinės struktūros.


• Bendri organizmo pakitimai – priklausomai nuo skydliaukės funkcijos: gali pasireikšti nuovargis, svorio svyravimai, širdies ritmo pokyčiai.

Įtariant strumą, atliekami tyrimai padeda nustatyti skydliaukės padidėjimo priežastį, formą ir poveikį organizmui. Pagrindiniai tyrimai:

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina kaklo padidėjimą, skydliaukės konsistenciją, galimą spaudimą aplinkinėms struktūroms.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – nustatomas liaukos dydis, audinių struktūra, mazgų ar cistų buvimas.


3. Kraujo tyrimai – vertinami skydliaukės hormonai (TSH, laisvas T4, T3), antikūnai (pvz., anti-TPO, TRAb), kurie rodo autoimuninius procesus.


4. Smulkios adatos aspiracinė biopsija (citologija) – atliekama esant įtariamiems mazgams, siekiant atmesti piktybinius pakitimus.


5. Scintigrafija – parodo skydliaukės funkciją, mazgų aktyvumą („karšti“ ar „šalti“ mazgai).


6. Kompiuterinė tomografija ar MRT – naudojami rečiau, kai reikia įvertinti didelę strumą ir jos poveikį aplinkinėms struktūroms.

Strumos gydymas priklauso nuo jos tipo, dydžio, hormoninės veiklos ir sukeliamų simptomų. Dažniausiai taikomi metodai:

1. Stebėjimas – jei struma maža, hormonų veikla normali ir nesukelia simptomų, gali būti tik reguliariai stebima.


2. Vaistai – skiriami, jei yra hormonų disbalansas (pvz., levotiroksinas hipotirozei, tireostatikai hipertiroidizmui).


3. Jodo preparatai – gali būti naudojami jodo trūkumo sukeltai strumai gydyti arba profilaktikai.


4. Radioaktyvusis jodas – taikomas skydliaukės hiperfunkcijos ir kai kurių mazginių formų gydymui.


5. Chirurginis gydymas – dalies ar visos skydliaukės pašalinimas taikomas, jei struma labai padidėjusi, spaudžia aplinkinius organus, sukelia kosmetinį diskomfortą ar įtariamas piktybiškumas.


6. Simptomų valdymas – esant kvėpavimo ar rijimo sunkumams, gydymas dažniausiai nukreipiamas į mechaninio spaudimo pašalinimą.

• Kvėpavimo sutrikimai – padidėjusi skydliaukė gali spausti trachėją ir apsunkinti kvėpavimą.


• Rijimo sunkumai – dėl stemplės suspaudimo tampa sunkiau nuryti kietą ar net skystą maistą.


• Balso pokyčiai – spaudžiant balso stygas įnervuojančius nervus atsiranda užkimimas ar balso susilpnėjimas.


• Kaklo deformacija – matomas estetinės išvaizdos pokytis, ypač esant dideliam strumos dydžiui.


• Hormonų disbalansas – gali pasireikšti hipotirozė (per mažai hormonų) arba hipertiroidizmas (per daug hormonų).


• Mazgų komplikacijos – dalis mazgų gali supiktybėti, todėl svarbu juos stebėti.

Strumos atsiradimo visada išvengti neįmanoma, tačiau galima reikšmingai sumažinti jos riziką tinkamai rūpinantis skydliaukės sveikata. Pagrindiniai būdai:

• Pakankamas jodo vartojimas – naudoti joduotą druską, valgyti jūros gėrybių, žuvies, pieno produktų.


• Reguliarūs sveikatos patikrinimai – tikrinti skydliaukės veiklą, ypač jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų.


• Infekcijų ir uždegimų kontrolė – gydyti lėtinius uždegimus, kurie gali turėti įtakos liaukos veiklai.


• Hormoninės pusiausvyros palaikymas – kreiptis į gydytoją atsiradus mėnesinių, nėštumo ar menopauzės metu pasireiškiantiems pakitimams.


• Aplinkos veiksnių vengimas – riboti kontaktą su toksinėmis medžiagomis, kurios gali trikdyti skydliaukės veiklą.


• Sveikas gyvenimo būdas – visavertė mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas.