Trauminis šokas

1. Pirminė trauma – organizmas patiria stiprų sužalojimą (pvz., daugybinius lūžius, kraujavimą, vidaus organų pažeidimą), kuris sukelia staigų kraujo ar skysčių netekimą ir audinių pažeidimą.


2. Kompensacinė fazė – organizmas pradeda gintis: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, pakyla širdies susitraukimų dažnis, susitraukia kraujagyslės, kad būtų palaikomas kraujospūdis ir svarbiausi organai (smegenys, širdis) gautų kraujo.


3. Dekompensacinė fazė – jei trauma sunki arba kraujo netekimas didelis, kompensaciniai mechanizmai išsenka, kraujospūdis ima mažėti, blogėja deguonies tiekimas audiniams, atsiranda medžiagų apykaitos sutrikimai.


4. Organų disfunkcija – prasideda audinių ir organų nepakankamumas: inkstai, kepenys, širdis ir smegenys gauna per mažai deguonies, jų veikla sutrinka.


5. Terminalinė fazė – jei pagalba nesuteikiama laiku, progresuoja daugybinis organų nepakankamumas, sutrinka kraujo krešėjimas, vystosi acidozė, o galiausiai ištinka mirtis.

Kuo greičiau atpažįstama trauminio šoko eiga ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų pasekmių.

Trauminis šokas atsiranda dėl to, kad organizmas patiria sunkią fizinę traumą, kuri sutrikdo normalų kraujo cirkuliavimą ir neleidžia audiniams gauti pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Pagrindinės priežastys:

• Didelis kraujo netekimas (hemoraginis šokas) – dažniausia priežastis. Tai gali įvykti dėl vidinio ar išorinio kraujavimo po sunkių sužeidimų (pvz., atvirų žaizdų, vidaus organų plyšimo, kaulų lūžių).


• Masiniai audinių pažeidimai – net ir be didelio kraujavimo, dideli minkštųjų audinių sužalojimai, nudegimai ar daugybiniai lūžiai gali sukelti uždegiminę reakciją ir skysčių persiskirstymą, kuris mažina efektyvų kraujo tūrį.


• Didelės traumos – tokios kaip daugybiniai sužalojimai autoavarijose, griuvimuose iš aukščio ar suspaudimo traumos (pvz., nelaimės statybose), kurios veikia kelias kūno sistemas vienu metu.


• Sutrikęs širdies darbas – jei dėl traumos pažeidžiama širdis ar stambi kraujagyslė (pvz., aortos plyšimas), organizmas nesugeba tinkamai pumpuoti kraujo.


• Neefektyvi kraujagyslių reakcija – stiprus stresas, skausmas ar nervų sistemos pažeidimas gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujospūdžio kritimą, net esant normaliam kraujo kiekiui.

• Blyški, šalta ir drėgna oda


• Šaltkrėtis, kūno drebulys


• Greitas, silpnas pulsas


• Žemas kraujospūdis


• Padažnėjęs kvėpavimas (dusulys)


• Mieguistumas, sumišimas, sąmonės sutrikimas


• Didelis troškulys


• Prakaitavimas, net be fizinio krūvio


• Išsiplėtę vyzdžiai


• Nerimas, panika arba priešingai – vangumas

1. Gyvybinių funkcijų stebėjimas – nuolatinis kraujospūdžio, pulso, kvėpavimo dažnio, deguonies saturacijos ir temperatūros matavimas leidžia vertinti šoko sunkumą.


2. Kraujas bendram tyrimui (BKT) – parodo hemoglobino kiekį, kraujo netekimą, uždegiminę reakciją, baltųjų kraujo kūnelių skaičių.


3. Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas – būtinas, jei reikia perpilti kraują.


4. Kraujo krešumo rodikliai (koagulograma) – vertinamas kraujavimo pavojus, krešėjimo funkcijos.


5. Biocheminiai tyrimai – įvertinamos kepenų, inkstų funkcijos, elektrolitų ir rūgščių-šarmų pusiausvyra.


6. Pieno rūgšties (laktato) koncentracija – vienas svarbiausių šoko rodiklių, padeda nustatyti audinių hipoksiją.


7. EKG (elektrokardiograma) – širdies veiklos įvertinimui, ypač jei trauma galėjo pažeisti širdį.


8. Krūtinės ląstos rentgenograma – įvertinami šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimai, hemotoraksas ar pneumotoraksas.


9. Pilvo echoskopija (FAST tyrimas) – greitas vidaus organų ištyrimas dėl vidinio kraujavimo.


10. Kompiuterinė tomografija (KT) – detalesnis vaizdinis tyrimas, leidžiantis nustatyti vidaus organų, galvos ar stuburo sužalojimus.

Trauminis šokas gydomas skubiai ir kompleksiniu būdu, siekiant atkurti tinkamą kraujotaką, palaikyti gyvybines funkcijas ir išvengti organų nepakankamumo.

• Skubus kraujo ir skysčių papildymas – skiriami intraveniniai tirpalai (pvz., fiziologinis tirpalas, laktozės ringerio tirpalas) ir, jei reikia, kraujo perpylimas, siekiant atstatyti kraujo tūrį ir kraujospūdį.


• Kraujo sustabdymas – jei šokas sukeltas kraujavimo, būtina kuo greičiau sustabdyti kraujavimą chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis.


• Oro takų apsauga ir kvėpavimo palaikymas – dažnai reikalinga deguonies terapija, o sunkiems pacientams – dirbtinė plaučių ventiliacija.


• Širdies ir kraujagyslių funkcijos palaikymas – jei kraujospūdis per mažas, gali būti skiriami vazopresoriai (kraujagysles sutraukiantys vaistai), kurie padeda išlaikyti gyvybiškai svarbių organų perfuziją.


• Organų funkcijų stebėsena ir palaikymas – nuolatinis širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo ir inkstų funkcijos stebėjimas, esant reikalui taikoma papildoma terapija.


• Šilumos palaikymas – prevencija nuo hipotermijos, nes šalčio poveikis blogina kraujotaką ir kraujo krešėjimą.


• Skubus chirurginis gydymas – dažnai reikalingas, kad būtų pašalintos gyvybei pavojingos traumos, suvaldomas kraujavimas ar atstatyti pažeisti audiniai.


• Medicininė priežiūra intensyvios terapijos skyriuje – daugelis pacientų su trauminiais šokais gydomi intensyvios priežiūros skyriuje, kur yra galimybė nuolat stebėti ir greitai reaguoti į būklės pokyčius.

Pirmiausia, sutrikus kraujotakai ir deguonies tiekimui audiniams, gali išsivystyti daugybinis organų nepakankamumas, kai nepraeina inkstų, kepenų, plaučių, širdies ir smegenų funkcijos, kas lemia paciento būklės blogėjimą.

Kita dažna komplikacija – hipotermija, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau normos, o tai dar labiau silpnina kraujotaką ir trikdo kraujo krešėjimą.

Ilgalaikis nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi gali sukelti metabolinę acidozę – organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimą, kuris pažeidžia ląstelių funkcijas.

Dėl kraujavimo ir kraujo krešėjimo sutrikimų gali išsivystyti diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK), kai organizme susiformuoja daugybė mažų krešulių, o tuo pačiu išseksta krešėjimo faktoriai, didinant kraujavimo riziką.

Nesutvarkytas šokas gali lemti ilgalaikes neurologines pasekmes dėl smegenų hipoksijos, tokias kaip atminties sutrikimai ar koordinacijos problemos.

Galiausiai, trauminis šokas dažnai komplikuojasi infekcijomis, ypač jei pacientas gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kur kyla rizika susirgti pneumonija ar sepsiu.

Dėl šių priežasčių trauminis šokas laikomas labai rimta būkle, kurios valdymui reikalingas greitas ir efektyvus gydymas.

Trauminio šoko galima išvengti, sumažinant traumų riziką ir užtikrinant greitą bei tinkamą pirmąją pagalbą nelaimės atveju.

Pirmiausia svarbu laikytis saugos taisyklių tiek namuose, tiek darbe, transporto priemonėse ir kitose aplinkose – naudoti saugos diržus, šalmas, tinkamą apsaugos įrangą, vengti pavojingų situacijų ir rizikingo elgesio.

Antra, esant nelaimei ar traumai, būtina kuo greičiau suteikti pirmosios pagalbos priemones: stabdyti kraujavimą, užtikrinti laisvus kvėpavimo takus, skubiai kviesti medikus ir nevėluoti gydymo.

Svarbu mokytis ir praktikuoti pirmosios pagalbos įgūdžius, kad nelaimės atveju būtų galima tinkamai reaguoti ir sumažinti kraujo netekimo bei šoko riziką.

Galiausiai, nuolatinė sveikatos priežiūra, tinkamas lėtinių ligų valdymas ir stiprus imunitetas padeda organizmui geriau atlaikyti traumas ir greičiau atsigauti.

Laikantis šių principų, galima ženkliai sumažinti trauminio šoko išsivystymo tikimybę ir pagerinti išgyvenamumą po sunkios traumos.