Vaikų vėmimas

1. Dirgiklio poveikis – vėmimo centrą smegenyse sužadina signalai iš virškinimo trakto, vidinės ausies, kraujo cheminės sudėties pokyčių ar kitų organizmo dalių.


2. Vėmimo centro aktyvacija – smegenyse esantis centras koordinuoja vėmimo refleksą.


3. Paruošiamoji fazė – atsiranda pykinimas, sustiprėja seilėtekis, sulėtėja skrandžio motorika.


4. Raumenų susitraukimai – susitraukia pilvo sienos, diafragmos ir skrandžio raumenys, o stemplės apatinis sfinkteris atsipalaiduoja.


5. Skrandžio turinio pašalinimas – turinys staigiai pašalinamas per stemplę ir burną.


6. Atsistatymo fazė – raumenys atsipalaiduoja, kvėpavimas ir širdies ritmas grįžta į normą.

• Virškinimo trakto infekcijos – virusinės ar bakterinės (pvz., rotavirusas, salmoneliozė).


• Apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis – netinkamas ar sugedęs maistas, toksinai.


• Kitos ligos – ausų, gerklės, šlapimo takų infekcijos, kurios sukelia bendrą organizmo reakciją.


• Kelionės liga (judesio sutrikimas) – vidinės ausies pusiausvyros aparato dirginimas.


• Galvos traumos – smegenų sukrėtimas ar padidėjęs intrakranijinis spaudimas.


• Medžiagų apykaitos ir hormonų sutrikimai – hipoglikemija, ketoacidozė, antinksčių problemos.


• Emociniai veiksniai – stresas, baimė, nerimas.


• Įgimtos ar įgytos virškinamojo trakto anomalijos – pvz., pylorostenozė, žarnų nepraeinamumas.

• Pykinimas prieš vėmimą.


• Staigus skrandžio turinio pašalinimas per burną.


• Padidėjęs seilėtekis.


• Veido paraudimas arba išblyškimas vėmimo metu.


• Sumažėjęs apetitas.


• Silpnumas ir vangumas po vėmimo.


• Nemalonus skonis burnoje.


• Kai kuriais atvejais – pilvo skausmas ar diskomfortas.

Vaikų vėmimo gydymas pirmiausia priklauso nuo priežasties, tačiau dažniausiai siekiama užkirsti kelią dehidratacijai ir palengvinti būklę:

1. Skysčių atstatymas – mažomis porcijomis duodama vandens, elektrolitų tirpalų ar specialių rehidratacijos skysčių.


2. Mitybos koregavimas – pradžioje vengti kieto maisto, vėliau palaipsniui įtraukti lengvai virškinamus patiekalus (pvz., ryžių košę, bananus, virtas bulves).


3. Poilsis – ramybė ir fizinio aktyvumo ribojimas, kol pagerėja savijauta.


4. Priežasties gydymas – infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų ligų gydymas pagal gydytojo paskyrimą.


5. Vaistai – tik gydytojo nurodymu, jei vėmimas gausus ar užsitęsęs (pvz., nuo pykinimo ar infekcijos gydymui).


6. Stebėsena – atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).

Jei vėmimas gausus, pasikartojantis, lydimas aukštos temperatūros, stipraus pilvo skausmo, kraujo ar tulžies priemaišų, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Vaikų vėmimas, ypač jei yra gausus ar užsitęsęs, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažniausia jų – dehidratacija, kai organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų, o tai ypač pavojinga mažiems vaikams.

Dėl skysčių ir druskų disbalanso gali išsivystyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, paveikiantys širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklą.

Ilgalaikis ar stiprus vėmimas gali lemti svorio kritimą ir mitybos nepakankamumą, ypač jei vaikas ilgai negauna pakankamai maistinių medžiagų.

Kai kuriais atvejais, vemiant dideliu intensyvumu, galimi stemplės gleivinės pažeidimai ar net plyšimai.

Be to, dėl pakartotinio skrandžio turinio patekimo į burną gali atsirasti dantų emalio erozija.

Vaikų vėmimo riziką galima sumažinti taikant paprastas, kasdienėje priežiūroje pritaikomas priemones.

Svarbu užtikrinti tinkamą rankų higieną, ypač prieš valgį ir po tualeto, kad būtų išvengta virusinių ir bakterinių infekcijų.

Reikėtų pasirūpinti, kad vaikas gautų šviežią ir tinkamai paruoštą maistą, vengiant neplautų vaisių, daržovių ar nepakankamai termiškai apdorotų produktų.

Svarbi yra švaraus geriamojo vandens vartojimo priežiūra.

Važiuojant automobiliu ar keliaujant, galima mažinti judesio ligos tikimybę pasirenkant tinkamą sėdėjimo vietą ir vengiant persivalgymo prieš kelionę.

Taip pat reikia apsaugoti vaiką nuo galvos traumų ir laiku gydyti kitas sveikatos problemas, kurios gali sukelti vėmimą.

Stiprinant vaiko imunitetą subalansuota mityba, pakankamu poilsiu ir fiziniu aktyvumu, sumažėja infekcijų rizika, o kartu – ir vėmimo tikimybė.