Valgymo sutrikimai

1. Pradinis nerimas dėl kūno svorio ar išvaizdos – dažnai prasideda nuo nepasitenkinimo savo kūnu.


2. Elgesio pokyčiai dėl maisto vartojimo – atsiranda noras riboti valgymą, vengti tam tikrų produktų arba kompensuoti valgymą (pvz., vėmimas).


3. Nutolimas nuo įprastų mitybos įpročių – maisto vartojimo režimas tampa griežtas, nesubalansuotas ar chaotiškas.


4. Fiziniai ir emociniai pokyčiai – atsiranda svorio svyravimai, nuotaikos svyravimai, izoliacija ir socialiniai sunkumai.


5. Sutrikimo įtvirtinimas – nenormalūs valgymo įpročiai tampa įpročiu, sunku juos kontroliuoti.


6. Sveikatos problemų vystymasis – ilgalaikiai valgymo sutrikimai sukelia rimtas fizines ir psichines komplikacijas.

• Psichologiniai veiksniai – žema savivertė, perfekcionizmas, nerimas, depresija ar trauminiai išgyvenimai.


• Genetinė polinkis – šeimos narių istorija gali didinti riziką sirgti valgymo sutrikimais.


• Socialinis spaudimas – idealizuotas grožio standartas, spauda, socialiniai tinklai ir kultūrinės normos skatina kūno nepatenkinimą.


• Asmenybės bruožai – didelis atsakomybės jausmas, emocinis jautrumas, polinkis į kontrolę.


• Biocheminiai faktoriai – smegenų cheminiai pokyčiai, susiję su apetitą ir nuotaiką reguliuojančiais neurotransmiteriais.


• Aplinkos veiksniai – šeimos konfliktai, netektis, socialinė izoliacija ar patyčios.

Valgymo sutrikimai dažnai atsiranda dėl sudėtingos psichologinių, genetinių ir socialinių veiksnių sąveikos.

• Nuolatinis susirūpinimas kūno svoriu ir forma


• Griežtas maisto ribojimas arba kompulsinis persivalgymas


• Dažnas vėmimas ar kitų kompensacinių elgesio formų taikymas


• Svorio svyravimai – staigus kritimas arba priaugimas


• Nuotaikos svyravimai, dirglumas, socialinis atsiskyrimas


• Miego sutrikimai ir energijos stoka


• Kūno dismorfijos jausmas – neigiamas savo kūno suvokimas


• Fiziniai požymiai – nuovargis, odos sausumas, plaukų slinkimas, menstruacijų sutrikimai

1. Klinikinė psichologinė arba psichiatrinė konsultacija – pagrindinis tyrimas diagnozei nustatyti ir sutrikimo tipo įvertinimui.


2. Mitybos įpročių ir elgesio analizė – įvertinami valgymo įpročiai, kūno suvokimas ir susiję elgesio modeliai.


3. Fiziniai tyrimai – kūno masės indeksas (KMI), kūno sudėties analizė, kraujo tyrimai (maistinių medžiagų, elektrolitų, hormonų lygiai).


4. Psichologiniai testai ir klausimynai – naudojami nerimo, depresijos, kūno dismorfijos ir kitų susijusių sutrikimų įvertinimui.


5. Elektrokardiograma (EKG) – vertinama širdies būklė, ypač jei yra ilgalaikių valgymo sutrikimų pasekmių.


6. Kiti specializuoti tyrimai – prireikus, siekiant įvertinti galimus organų pažeidimus ar papildomas sveikatos problemas.

1. Psichoterapija – pagrindinis gydymo būdas, ypač kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį susijusį su valgymu.


2. Medicininė priežiūra – būtina stebėti fizinę būklę, atstatyti mitybos balansą ir gydyti komplikacijas.


3. Farmakoterapija – kai kuriais atvejais skiriami antidepresantai ar kiti vaistai, padedantys reguliuoti nuotaiką ir nerimą.


4. Mitybos konsultacijos – specialistų pagalba atstatant sveikus mitybos įpročius ir normalizuojant kūno svorį.


5. Šeimos ir socialinė parama – svarbi emocinei gerovei ir gydymo sėkmei.


6. Ilgalaikis stebėjimas ir palaikymas – prevencija nuo atkryčių ir nuolatinė pagalba siekiant išlaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Kompleksinis ir individualus gydymas padeda atstatyti fizinę ir psichinę sveikatą bei pagerina gyvenimo kokybę.

Valgymo sutrikimai gali sukelti daugybę fizinių ir psichinių komplikacijų, kurios paveikia visą organizmą.

Fizinės komplikacijos apima maistinių medžiagų trūkumą, kuris gali sukelti anemiją, kaulų retėjimą (osteoporozę), širdies aritmijas, inkstų sutrikimus, raumenų silpnumą, žarnyno problemas ir hormoninius sutrikimus, pavyzdžiui, menstruacijų praradimą.

Psichologinės komplikacijos gali būti depresija, nerimas, socialinė izoliacija, žemas savęs vertinimas ir padidėjusi savižudybės rizika. Ilgalaikiai valgymo sutrikimai dažnai sutrikdo kasdienį gyvenimą, darbą, mokslą ir santykius.

Negydomi valgymo sutrikimai gali sukelti mirtinas būkles, ypač anoreksijos atveju, dėl sunkios išsekimo būklės.

Valgymo sutrikimų išvengimas susijęs su sveiko požiūrio į kūną, maistą ir emocinę gerovę ugdymu.

Svarbu ugdyti teigiamą kūno vaizdą nuo mažens, skatinant savęs priėmimą ir nevienpusišką grožio suvokimą. Reikia vengti per didelio dėmesio kūno svoriui ir išvaizdai, ypač kalbant apie vaikų ir jaunimo auklėjimą.

Sveikos mitybos įpročiai ir subalansuotas požiūris į maistą padeda užkirsti kelią kraštutinumams, tokiems kaip perdėtas ribojimas ar persivalgymas. Šeimos ir mokyklos vaidmuo yra labai svarbus skatinant tinkamus mitybos įpročius ir emocinį palaikymą.

Streso valdymas, emocinės pagalbos suteikimas ir ankstyvas psichologinių problemų atpažinimas padeda išvengti nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų, kurie gali prisidėti prie valgymo sutrikimų atsiradimo.

Sveika socialinė aplinka, kurioje neskatinamas kūno vertinimas ar diskriminacija dėl išvaizdos, taip pat mažina riziką susirgti valgymo sutrikimais.

Ankstyvas dėmesys ir pagalba, jei pastebimi nerimą keliantys elgesio pokyčiai, yra svarbi prevencinė priemonė.