Vidurių šiltinė

1. Bakterijos patekimas į organizmą – Salmonella Typhi patenka per užterštą maistą, vandenį ar kontaktą su nešvariais paviršiais.


2. Patekimas į žarnyną – bakterijos keliauja į plonąją žarną, kur prasiskverbia pro gleivinę į limfinius audinius.


3. Dauginimasis limfiniuose mazguose – ten jos intensyviai dauginasi, vėliau patenka į kraują (bakteremija).


4. Išplitimas visame organizme – per kraują bakterijos išplinta į kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ir kitus organus.


5. Imuninė reakcija ir uždegimas – organizmas pradeda gintis, sukelia sisteminį uždegimą, kuris lemia karščiavimą ir kitus ligos požymius.


6. Pakartotinis patekimas į žarnyną – dalis bakterijų grįžta į žarnyną per tulžį, sukeldamos žarnyno uždegimą ir galimą opų formavimąsi.


7. Išskyrimas su išmatomis – bakterijos pasišalina per virškinimo traktą, o užsikrėtęs asmuo tampa infekcijos platintoju, ypač jei neturi jokių simptomų.

Ši eiga vystosi per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo imuninės sistemos būklės, infekcinės dozės ir gydymo pradžios laiko.

• Užterštas maistas ir vanduo – pagrindinis infekcijos šaltinis, ypač nevirintas vanduo, neplautos daržovės ar termiškai neapdorotas maistas.


• Bloga asmens higiena – bakterijas platina užsikrėtę ar besimptomiai nešiotojai, kurie neplauna rankų po tualeto ir gamina ar tvarko maistą.


• Kontaktas su sergančiuoju – tiesioginis ar netiesioginis kontaktas su infekuotais asmenimis, ypač kolektyvuose ar šeimoje.


• Kelionės į endemines vietoves – dažnai užsikrečiama keliaujant į šalis, kuriose vidurių šiltinė vis dar paplitusi (pvz., Pietų Azija, Afrika, Lotynų Amerika).


• Nepakankamas vandens ir nuotekų valymas – regionuose, kur nėra tinkamų kanalizacijos ir geriamojo vandens sistemų, infekcija lengvai plinta bendruomenėje.

Liga pasireiškia tada, kai bakterijos įveikia organizmo apsaugos mechanizmus ir pradeda daugintis, sukeldamos sisteminę infekciją.

• Ilgai trunkantis karščiavimas – palaipsniui kylantis, dažnai pasiekiantis 39–40 °C, trunkantis kelias savaites be gydymo.


• Silpnumas ir nuovargis – dėl infekcijos poveikio visam organizmui.


• Galvos skausmas – vienas iš pirmųjų ir dažniausių simptomų.


• Pilvo skausmas ir diskomfortas – dažniausiai bukas, maudžiantis, ypač viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.


• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas – gali kisti, dažnesnis viduriavimas vaikams ir vidurių užkietėjimas suaugusiesiems.


• Sausa oda ir liežuvis su pilku apnašu – būdingas ženklas, vadinamas „šiltinės liežuviu“.


• Apetito stoka – lydima pykinimo ar net svorio kritimo.


• Roseolinis bėrimas – rausvos dėmelės, dažniausiai atsirandančios ant pilvo ar krūtinės (ne visiems pasireiškia).


• Sutrikęs sąmonės aiškumas ar mieguistumas – sunkesniais atvejais dėl infekcijos poveikio centrinei nervų sistemai.


• Lėtai atsirandantis pulsas – lyginant su aukštu karščiavimu (vadinamasis Faget simptomas).

Negydant simptomai gali sunkėti, išsivystyti komplikacijos, todėl ankstyvas diagnozavimas ir gydymas labai svarbūs.

1. Kraujo pasėlis (hemokultūra) – pagrindinis ir patikimiausias tyrimas pirmosiomis ligos dienomis; aptinkamos Salmonella Typhi bakterijos kraujyje.


2. Išmatų pasėlis – atliekamas siekiant nustatyti, ar bakterijos išsiskiria su išmatomis, ypač vėlesnėse ligos stadijose.


3. Šlapimo pasėlis – papildomas tyrimas, nes bakterijos gali būti išskiriamos ir su šlapimu.


4. Kaulų čiulpų pasėlis – labai jautrus tyrimas, ypač esant neaiškiai diagnozei ar gydymui neveikiant; naudojamas rečiau.


5. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – parodo uždegimo požymius (leukopeniją, trombocitopeniją, padidėjusį CRB, ENG).


6. Widal testas – serologinis tyrimas, nustatantis antikūnus prieš Salmonella antigenus; naudojamas rečiau dėl riboto tikslumo.


7. CRB ir ENG – uždegiminiai rodikliai, padedantys įvertinti infekcijos aktyvumą.

Tiksli diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir pozityviais pasėlių rezultatais, todėl labai svarbu tyrimus atlikti anksti, dar prieš pradedant antibiotikų terapiją.

Vidurių šiltinė gydoma antibiotikais, kurie naikina infekciją sukeliančią bakteriją Salmonella Typhi, bei palaikomosiomis priemonėmis organizmui stiprinti. Gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų.

1. Antibiotikai – skiriami pagal jautrumą (dažniausiai: azitromicinas, ceftriaksonas, ciprofoksacinas), gydymo trukmė 7–14 dienų, priklausomai nuo vaisto ir būklės sunkumo.


2. Skysčių ir elektrolitų papildymas – ypač svarbu esant viduriavimui ar karščiavimui, kad būtų išvengta dehidratacijos.


3. Poilsis ir dieta – rekomenduojama lengvai virškinama, daug skysčių turinti dieta; venkti riebaus, aštraus maisto.


4. Karščiavimą mažinantys vaistai – pvz., paracetamolis ar ibuprofenas, jei reikia.


5. Ligoninė – sunkiems atvejams arba kai yra komplikacijų rizika (pvz., žarnyno prakiurimas, sąmonės sutrikimas).

Svarbu užbaigti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai praeina greičiau, kad būtų išvengta atkryčio ar bakterijų nešiojimo. Gydyti būtina ir besimptomius nešiotojus, kad infekcija neplistų kitiems.

Viena pavojingiausių komplikacijų yra žarnyno prakiurimas (perforacija). Dėl žarnyno sienelėje susiformavusių opų atsiveria skylė, per kurią žarnyno turinys patenka į pilvo ertmę ir sukelia pilvaplėvės uždegimą (peritonitą) – tai gyvybei grėsminga būklė, reikalaujanti skubios operacijos.

Kita dažna komplikacija – žarnyno kraujavimas, kai dėl pažeistos gleivinės atsiranda kraujas išmatose. Tai gali būti lengvas ar masyvus kraujavimas, kartais sukeliantis šoką.

Infekcijai išplitus į kraują, gali vystytis sepsis ir septinis šokas, kai viso organizmo gyvybinės funkcijos pradeda sutrikti: krenta spaudimas, pažeidžiami organai, žmogus gali netekti sąmonės.

Bakterijos gali pažeisti ir kitus organus – pasireikšti plaučių uždegimas (pneumonija), širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar net širdies vidinio dangalo uždegimas (endokarditas), ypač jei žmogus jau turi širdies vožtuvų pažeidimų.

Dėl bakterijų patekimo į kepenis ar tulžies pūslę gali išsivystyti kepenų uždegimas ar tulžies pūslės infekcija, o kai kuriais atvejais – ilgam išliekantis bakterijų nešiojimas, kai žmogus nebeserga, bet platina infekciją, dažniausiai per išmatas.

Sunkesnė ligos eiga gali paveikti ir nervų sistemą – pasireiškia sąmonės sutrikimai, sumišimas (delyras), mieguistumas, o labai sunkiais atvejais – koma.

Vidurių šiltinės galima išvengti, laikantis tinkamos higienos, saugaus maisto ir vandens vartojimo principų, ypač keliaujant į rizikos šalis.

Prevencija yra esminė, nes liga plinta per užterštą aplinką.

Pirmiausia, būtina gerti tik saugų vandenį – iš butelių ar virintą. Vengti ledo kubelių, jei neaišku, kokiu vandeniu jie pagaminti.

Maistas turi būti termiškai apdorotas – geriausia valgyti tik karštą, ką tik paruoštą maistą. Reikėtų vengti žalių daržovių, vaisių, kurių negalite nulupti, ar neplautų produktų.

Labai svarbu plauti rankas muilu ir vandeniu – prieš valgį, po tualeto, po kontakto su gyvūnais ar nešvariais paviršiais. Jei nėra vandens, naudoti dezinfekuojančias priemones.

Keliaujant į endemines teritorijas (pvz., Pietų Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką), verta pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės – tai ypač rekomenduojama ilgesnėms kelionėms ar prastomis higienos sąlygomis.

Svarbu vengti kontaktų su sergančiaisiais ar nešiotojais, ypač jei jie dirba su maistu. Taip pat būtina tinkamai prižiūrėti kanalizaciją ir atliekų tvarkymą, kad liga neplistų bendruomenėje.

Laikantis šių principų, galima veiksmingai apsisaugoti nuo užsikrėtimo šia pavojinga liga.