Žmogaus metapneumovirusas (HMPV)

Kvėpavimo sistemos
HMPV – tai žmogaus metapneumovirusas, priklausantis paramiksovirusų šeimai ir sukeliantis kvėpavimo takų infekcijas.
NMK-Studio | Shutterstock

Žmogaus metapneumovirusas (HMPV) – kas tai?

Žmogaus metapneumovirusas (HMPV) – tai RNR virusas, priklausantis Paramyxoviridae šeimai ir glaudžiai susijęs su respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Jis infekuoja kvėpavimo takų gleivinę ir yra vienas iš svarbių ūminių viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų žmonėms.



HMPV aptinkamas visame pasaulyje, infekcijos dažniausiai nustatomos vaikams, tačiau šiuo virusu gali užsikrėsti ir suaugusieji. Virusas plinta daugiausia lašeliniu būdu per kvėpavimo takų sekretus, taip pat kontaktiniu būdu per užterštus paviršius ar rankas.


Žmogaus metapneumoviruso (HMPV) atsiradimo eiga


  1. Užsikrėtimas – virusas patenka į organizmą dažniausiai lašeliniu būdu, įkvepiant oro lašelius, kuriuose yra infekuotų dalelių, arba kontaktiniu būdu per rankas ar paviršius.

  2. Prisijungimas prie gleivinės ląstelių – HMPV jungiasi prie kvėpavimo takų gleivinės epitelio ląstelių.

  3. Viruso dauginimasis – patekęs į ląstelę, virusas pradeda replikuotis, gamina naujas viruso daleles.

  4. Gleivinės pažeidimas – dauginantis virusui, pažeidžiamos epitelio ląstelės, sutrinka gleivinės barjerinė funkcija.

  5. Imuninės sistemos reakcija – organizmas aktyvuoja imuninį atsaką, kuris padeda kovoti su virusu, tačiau kartu sukelia uždegiminį procesą kvėpavimo takuose.

  6. Infekcijos plitimas – virusas gali plisti iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius (pvz., į bronchus, plaučius), sukeldamas įvairaus sunkumo infekcijas.


Kodėl atsiranda žmogaus metapneumovirusas?


  • Užsikrėtimas virusu – HMPV patenka į organizmą per kvėpavimo takus.

  • Lašelinis plitimas – virusas plinta kosint, čiaudint ar kalbant, kai į aplinką išsiskiria dalelės su virusu.

  • Kontaktinis perdavimas – užsikrėtimas įvyksta palietus užterštus paviršius ar rankas ir vėliau liečiant burną, nosį ar akis.

  • Viruso prisitvirtinimas – patekęs į kvėpavimo takų gleivinę, HMPV jungiasi prie epitelio ląstelių.

  • Dauginimasis – virusas pradeda replikuotis kvėpavimo takų ląstelėse ir plisti toliau.


Žmogaus metapneumoviruso simptomai

Žmogaus metapneumoviruso (HMPV) sukeltos infekcijos simptomai dažniausiai primena kitų kvėpavimo takų virusų sukeltas ligas:




  • Sloga ir nosies užgulimas

  • Kosulys (dažnai sausas pradžioje, vėliau gali tapti produktyvus)

  • Gerklės skausmas

  • Karščiavimas

  • Bendras silpnumas ir nuovargis

  • Čiaudulys

  • Dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas (ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms)

  • Švokštimas dėl apatinių kvėpavimo takų pažeidimo


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant žmogaus metapneumovirusą?


  1. PGR (polimerazės grandininės reakcijos testas) – jautriausias ir tiksliausias metodas, leidžiantis nustatyti HMPV genetinę medžiagą mėginyje iš nosiaryklės.

  2. Imunofluorescencijos testai – nustato viruso antigenus kvėpavimo takų sekretuose.

  3. Serologiniai tyrimai (antikūnų nustatymas) – parodo, ar organizmas sureagavo į infekciją, tačiau jie dažniau naudojami epidemiologiniais, o ne diagnostiniais tikslais.

  4. Bendrieji kraujo tyrimai – gali būti atliekami bendram organizmo būklės įvertinimui (nors specifinių HMPV požymių jie nerodo).

  5. Krūtinės ląstos rentgenograma – atliekama, jei įtariamos komplikacijos (pvz., pneumonija).



Dažniausiai praktikoje pakanka PGR tyrimo iš nosiaryklės tepinėlio, nes jis tiksliausiai patvirtina HMPV.


Kaip gydomas žmogaus metapneumovirusas?

Žmogaus metapneumoviruso (HMPV) infekcijai specifinio antivirusinio gydymo nėra – taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Pagrindiniai principai:




  1. Poilsis ir skysčių vartojimas – padeda organizmui kovoti su infekcija ir palaikyti tinkamą hidrataciją.

  2. Karščiavimą mažinantys vaistai – (pvz., paracetamolis, ibuprofenas) naudojami temperatūrai ir skausmui mažinti.

  3. Kosulio ir slogos simptomų palengvinimas – nosies lašai, druskos tirpalai, kosulį lengvinantys preparatai.

  4. Deguonies terapija – sunkiais atvejais, kai išsivysto kvėpavimo nepakankamumas (dažniau vaikams ar vyresnio amžiaus pacientams).

  5. Hospitalizacija – reikalinga sunkiems atvejams, kai infekcija komplikuojasi bronchitu, pneumonija ar kvėpavimo nepakankamumu.


Kokias komplikacijas gali sukelti žmogaus metapneumovirusas?

Žmogaus metapneumovirusas (HMPV) dažniausiai sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas, tačiau kai kuriais atvejais, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar nusilpusios imuninės sistemos pacientams, gali atsirasti rimtų komplikacijų.



Dažniausios yra apatinių kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip bronchitas ir bronchiolitas, kurie gali lemti kvėpavimo pasunkėjimą. Rimtesniais atvejais išsivysto pneumonija, sukelianti plaučių uždegimą ir reikalaujanti gydymo ligoninėje.



Ilgalaikėje eigoje HMPV infekcija gali prisidėti prie lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimo arba astmos epizodų suintensyvėjimo. Silpnesnį imunitetą turintiems asmenims infekcija gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, kai būtina deguonies terapija ar net intensyvi priežiūra.


Kaip išvengti žmogaus metapneumoviruso?

Žmogaus metapneumoviruso (HMPV) visiškai išvengti sudėtinga, nes jis plinta panašiai kaip kiti kvėpavimo takų virusai, tačiau galima sumažinti užsikrėtimo riziką taikant prevencines priemones. Pirmiausia svarbu laikytis rankų higienos – dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu arba dezinfekuoti antiseptiku.



Rekomenduojama vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, ypač kosinčiais ar čiaudinčiais asmenimis, ir laikytis saugaus atstumo.



Siekiant sumažinti užkrato plitimą, svarbu dengti burną ir nosį kosint ar čiaudint bei naudoti vienkartines servetėles. Naudingas įprotis – vengti liesti veidą (nosį, burną, akis) neplautomis rankomis, nes tai dažnas infekcijos patekimo kelias.



Taip pat patariama reguliariai vėdinti patalpas, palaikyti švarą, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Svarbų vaidmenį turi ir imuninės sistemos stiprinimas – subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas