Kaip sumažinti gripo ar peršalimo riziką?

Tiek gripas, tiek peršalimas – užkrečiamosios ligos, kurios plinta oro-lašeliniu būdu. Todėl, nenorėdami susirgti, turėtume vengti kontaktų su sergančiaisiais, gripo epidemijos metu – nesilankyti masinio susibūrimo vietose, paisyti elementarių higienos priemonių – grįžus iš lauko plauti rankas. Taip pat, anot gydytojo, labai svarbu yra vėdinti patalpas. Daugelio būstai, ypač gyvenančių daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas, o taupydami šilumą žmonės neretai visiškai nevėdina kambarių.

„Išdžiūvusios kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinės – palanki terpė virusams patekti, „nusėsti“ ir daugintis“, – pažymi medikas. Todėl specialistas rekomenduoja du kartus per dieną vėdinti patalpas. Ypač tai aktualu daryti prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis „išvėdinsime“, bet ir apsisaugosime nuo jų sukeliamų ligų.

Gydytojo E.Razgausko teigimu, patikimiausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Ypač pasiskiepyti nuo gripo jis ragina rizikos grupės žmones, t.y. sergančiuosius kvėpavimo takų, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat vyresnius kaip 60 m. asmenis.

Žinoma, kad virusai labiau kimba prie nusilpusio organizmo. Todėl, anot pašnekovo, grūdinimasis taip pat didina tikimybę rečiau sirgti. Apsipylimas šaltu vandeniu, pakankamas buvimas gryname ore, mankšta – tai visiems žinomos, tačiau nelabai populiarios priemonės. Ypač svarbu grūdinti vaikus, kurie ypač imlūs šioms ligoms.

O jei jau susirgome...

Gydymas apima simptomų malšinimą, o susidoroti su liga turi pats organizmas. Gydytojas pataria vartoti daug skysčių, daryti karštas kojų voneles (įberiant druskų, garstyčių, kt.). Medikas pabrėžia, kad daug gerti tai nereiškia, kad reikia vienu mauku išgerti pusę litro. Svarbu gerti po nedaug, bet nuolat.