Profesorius R. Šlapikas: vaistų derinimas – sudėtingas, bet būtinas

Profesorius R. Šlapikas: vaistų derinimas – sudėtingas, bet būtinas

Medikai ir vaistininkai vis daugiau dėmesio skiria vaistų suderinamumui, kuris gali ne tik apsaugoti nuo pavojingų medikamentų sąveikų, bet ir padidinti jų veiksmingumą.

Kasmetinėje kardiologijos konferencijoje apie diuretikų derinimą su širdies ligų gydymui skirtais vaistais kalbėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas sako, kad „Gintarinėse“ ir „Norfos“ vaistinėse įdiegta vaistų suderinamumo sistema yra didelė pagalba ir pacientams, ir vaistininkams.

Deriniai – efektyvesniam gydymui

Pasak profesoriaus, vaistų deriniai reikalingi tada, kai norime stipriau paveikti kokį nors vieną patologinį procesą. „Tarkime, vaistų derinimas labai populiarus gydant arterinę hipertenziją: kartais, norint sureguliuoti spaudimą, gali būti reikalingi du, trys ar net keturi medikamentai. Hipertenzija, tikriausiai, yra ta patologija, kuriai gydyti naudojama daugiausiai vaistų derinių. Siekdami efektyvumo, derindami vaistus, mes, gydytojai, taikome tam tikrus principus ir gaires“, - sako kardiologas prof. R. Šlapikas. Anot jo, kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, tačiau tai neturi stabdyti gydymo.

„Pavyzdžiui, diuretikai sumažina kalio koncentraciją kraujyje, gali šiek tiek sutrikdyti lipidų apykaitą, tačiau tos diuretikų dozės, kurios skiriamos hipertenzijai gydyti, yra tokios mažos, kad praktiškai minėtiems žymenims įtakos nedaro. Žinoma, reikia žinoti, kaip gali būti teorijoje ir praktikoje, tačiau nustatytos dozės yra saugios ir vien dėl galimų šalutinių poveikių diuretikų tam tikruose vaistų deriniuose atsisakyti nereikia“, - teigia medikas.

Vaistų suderinamumo sistema – didelė pagalba

Kalbėdamas apie galimas patologijas, profesorius kaip vieną iš dažnų nesuderinamumo pavyzdžių pamini vaistus nuo skausmo, kurie patys savaime kelia spaudimą, todėl esant hipertenzijai jų reikėtų vengti. Gydant dislipidemiją, pagrindiniai vaistai yra statinai ir fibratai. Anot mediko, šis derinys yra ne tiek rizikingas, kiek reikalaujantis dėmesio. Pavyzdžiui, gydytojas turi nepamiršti, kad statinų negalima skirti su gemfibrozilu, o su fenofibratu juos reikia skirti labai atsakingai, nes galimas neigiamas poveikis raumenims ir kepenims.

Profesorius sako, kad vaistų širdies ligoms gydyti derinimas su kitais preparatais, pavyzdžiui, nuo skausmo, raminančiais, maisto papildais ar vitaminais, yra sudėtingas procesas, todėl džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda tokių technologinių naujovių, kaip vaistų suderinamumo sistema, galinčių padėti užtikrinti dar geresnį gydymo rezultatą.

„Žmonės turi būti budrūs. Situacijų gali būti labai daug, todėl vaistų suderinamumo sistema, leidžianti matyti, kokie galimi pavojai derinant kurį nors vaistą su kitais medikamentais, yra labai naudinga tiek gydytojams, tiek vaistininkams. Žinoma, tai neturi būti stabdis gydyti ligonį – viską reikia žinoti ir žinant rinktis tarpusavyje gerai derančias vaistų grupes“, - sako prof. R. Šlapikas.

Komentarai