Ūmus rachitas nustatomas vaikams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (paprastai – iki pusės metų), jeigu netaikytos profilaktikos priemonės. Labai dažnai liga pasireiškia ir neišnešiotiems arba mažos masės mažyliams Liga greitai progresuoja, būdingi vegetacinės nervų sistemos sutrikimai (prakaitavimas, nerimas, pablogėjęs miegas ir apetitas), ryškesnis kaulų minkštėjimas.

Poūmis rachitas yra lėtesnis, raumenų hipotonija ir mažakraujystė išreikšta ne taip stipriai. Liga pasireiškia, jeigu vaikams iki pusės metų gauna per mažai vitamino D, netaikomos profilaktikos priemonės. Jeigu mažylis suserga kvėpavimo takų infekcija arba infekcine žarnyno liga, poūmis rachitas gali komplikuotis ir pereiti į ūminį.

Recidyvistinė rachito eiga būdinga 10–12 mėnesių mažyliams ir vaikams nuo 1 metų, pažeidus profilaktikos ir gydymo taisykles. Dažniausiai liga taip vystosi tiems, kurie dažnai serga, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis socialiai nepalankioje aplinkoje. Rachito požymių tai sumažėja, tai padaugėja. Liga paūmėja, jeigu kūdikis nustojamas vežti į lauką, serga, gydytojai skiria netinkamą gydymą. Tokiais atvejais rachitas virsta poūmiu.

Profilaktika ir gydymas

Gydytojai dažniausiai skiria vandeninį vitamino D3 tirpalą. Jis patogus tuo, kad preparato reikia naudoti nedaug – užtenka vos lašelio per dieną patenkinti vitamino D poreikį. Ypač jis rekomenduotinas rizikos grupės vaikams:

• Mažyliams, patyrusiems gimdymo traumą;
• Dažnai sergantiems vaikams;
• Jeigu guldomas į ligoninę mažylis patyrė stresą, buvo atskirtas nuo motinos, atjunkytas nuo krūties;
• Intensyvaus vystymosi periodu;
• Pradėjusiems lankyti ugdymo įstaigą vaikams;
• Jeigu sunkiai kalasi dantukai.