Vėžinės ląstelės: ar visi jų turime?

Vėžinės ląstelės: ar visi jų turime?
@ Shutterstock

Tipiškos, sveikos ląstelės gyvenimo ciklas yra: augimas, dalijimasis ir mirtis. Vėžinė ląstelė yra nenormali ląstelė, kuri neatitinka šio ciklo. Vietoj to, kad numirtų, kaip turėtų, vėžio ląstelės atkuria daugiau nenormalių ląstelių, kurios gali įsibrauti į netoliese esančius audinius. Jos taip pat gali keliauti kraujo ir limfos sistemomis į kitas kūno dalis.

 

Mūsų kūnas nuolat gamina naujas ląsteles, iš kurių kai kurios gali tapti vėžinėmis. Bet kuriuo metu jis gali gaminti ląsteles, kurios turi pažeistą DNR, tačiau tai nereiškia, kad jums lemta susirgti vėžiu. Ląstelės, turinčios pažeistą DNR, dažniausiai atsistato arba miršta dėl apoptozės (genetiškai programuotos ląstelės žūties, savidestrukcijos). Vėžys įmanomas tik tada, kai neįvyksta nė vienas iš šių dalykų – neatsistato arba nenumiršta ląstelė.

 

Kuo skiriasi vėžinės ląstelės nuo įprastų?

 

Trumpai tariant, įprastos ląstelės vykdo tam tikras instrukcijas, o vėžinės ląstelės to nedaro. Įprastos ląstelės auga ir dalijasi tik tiek, kiek reikia pažeistoms ar senstančioms ląstelėms pakeisti. Subrendusios ląstelės turi specializuotas funkcijas, o įvykdžiusios savo tikslus, jos miršta ir užbaigia savo gyvenimo ciklą.

 

Vėžinės ląstelės turi mutavusių genų ir yra mažiau specializuotos nei įprastos ląstelės. Vėžinės ląstelės nesilaiko įprastos rutinos. Reikia ar ne, jos auga ir dalijasi, o ne miršta, kai turėtų. Vėžį sukelia nekontroliuojamas tokių ląstelių augimas. Šios ydingos ląstelės nepaliaujamai kaupiasi, sudarydamos navikus ir pasklinda į aplinkinius audinius. Jos taip pat gali atitrūkti ir keliauti į kitas kūno vietas.

 

Apsunkindamos reikalus, vėžio ląstelės gali paveikti ir įprastų ląstelių elgesį. Jos gali paskatinti aplink esančias sveikas ląsteles auginti naujas kraujagysles, kad vėžiniai navikai būtų aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Vėžinės ląstelės dažnai gali išvengti imuninės sistemos atsako, slopindamos imunines ląsteles ir atskirdamos jas nuo kitų ląstelių.

 

Kuo skiriasi gerybinės ir piktybinės ląstelės?

 

Tarp gerybinių ir piktybinių ląstelių yra didelis skirtumas. Gerybinės ląstelės yra nevėžinės. Jos kartais gamina ir formuoja navikus, tačiau pačios neturi galimybės įsibrauti į kitus audinius. Paprastai jos nėra pavojingos gyvybei, tačiau gali būti, jei užauga per didelis navikas, tuomet jis patenka į šalia esantį organą. Pavyzdžiui, gerybinis smegenų auglys gali būti pavojingas. Tačiau, pašalinus gerybinį naviką, mažai tikėtina, kad jis vėl augs.

 

Piktybinės ląstelės yra vėžinės ir gali kelti pavojų gyvybei. Jos gali įsiveržti į netoliese esančius audinius ir pasklisti po visą kūną. Pašalinus piktybinį naviką, likusios ląstelės gali sukelti naują nesveikų ląstelių augimą. Štai kodėl vėžiui dažnai reikia papildomo gydymo, pavyzdžiui: chemoterapijos, imunoterapijos ar radiacijos, kad būtų galima surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles visame kūne.

 

Kas sukelia vėžį?

 

Vėžys yra susijęs su pažeista DNR. Paveldimos genetinės mutacijos yra susijusios su 5-10 procentų visų vėžio atvejų. Žmogus, turintis vieną iš genetinių mutacijų turi padidėjusią vėžio išsivystymo riziką, tačiau nebūtinai juo susirgs. Taip pat genetines mutacijas galite įgyti dėl kitų veiksnių:

 

  • nuodingų chemikalų, esančių tabako dūmuose;

     

  • ultravioletinių (UV) spindulių poveikio deginantis saulėje ar soliariume;

     

  • radiacijos poveikio (įskaitant gydymą radiacija);

     

  • prastos dietos (ypač jei gausiai valgoma perdirbtų maisto produktų);

     

  • fizinio neveiklumo;

     

  • piktnaudžiavimo alkoholiu;

     

  • cheminių medžiagų, tokių kaip: radonas, švinas ir asbestas, poveikio;

     

  • infekcijų, tokių kaip: žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir hepatitas.

     

Tačiau ne visada galima nustatyti tikslią priežastį, kodėl kažkas suserga vėžiu. Skirtingų veiksnių derinys taip pat gali prisidėti prie vėžio atsiradimo.

 

Ką galite padaryti, kad sumažintumėte vėžio riziką?

 

Negalite visiškai pašalinti vėžio rizikos, tačiau yra keletas priemonių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką:

 

  1. Venkite tabako. Atsisakykite visų rūkomų ir nerūkomų tabako gaminių.

     

  2. Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Kai kurios patikros, pavyzdžiui, pap tepinėlio ėmimas (gimdos vėžiui nustatyti) ir kolonoskopijos, gali aptikti nenormalias ląsteles, kol jos dar neturi galimybės pavirsti vėžiu. Kitokios patrikros, pavyzdžiui: mamografija, gali aptikti lokalizuotas vėžio ląsteles dar prieš pradedant plisti.

     

  3. Sakingai vartokite alkoholį arba jo atsisakykite. Alkoholiniuose gėrimuose yra etanolio, kuris laikui bėgant padidina vėžio riziką.

     

  4. Saugokite savo odą nuo saulės. Venkite UV spindulių, uždengdami savo odą ir naudodami plataus veikimo spektro apsauginius kremus, kurių SPF yra ne mažesnis kaip 30. Stenkitės vengti leisti laiką vidurdienio saulėje ir nesinaudokite soliariumais.

     

  5. Laikykitės sveikos, subalansuotos mitybos. Į savo racioną stenkitės įtraukti daug daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų. Ribokite perdirbto maisto, cukraus, raudonos mėsos vartojimą.

     

  6. Sportuokite. Fizinis neveiklumas gali padidinti vėžio riziką. Stenkitės per savaitę atlikti bent 150 minučių lengvos mankštos, sporto pratimų arba 75 minutes energingos mankštos.

Komentarai