Abscesas

1. Infekcijos pradžia. Bakterijos arba kiti mikroorganizmai patenka į audinius ir pradeda daugintis.


2. Uždegiminė reakcija. Organizmo imuninė sistema aktyvuojasi, atsiunčia leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) kovoti su infekcija.


3. Pūlių kaupimasis. Mirusios bakterijos, leukocitai ir audinių likučiai susikaupia uždegimo vietoje, formuodami pūlių sankaupas.


4. Kapsulės susidarymas. Organizmas bando izoliuoti uždegimą, aplink pūlį formuodamas fibrozinę kapsulę, kuri riboja infekcijos plitimą.


5. Absceso susiformavimas. Susidaro aiškiai apibrėžtas pūlinys – abscesas, kuris gali sukelti spaudimą aplinkiniams audiniams ir sukelti skausmą.

Ši eiga gali vykti greitai arba palaipsniui, priklausomai nuo infekcijos pobūdžio ir organizmo atsako.

• Bakterinės infekcijos. Dažniausiai abscesus sukelia pūlingos bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus ar Streptococcus rūšys.


• Traumos ar žaizdos. Atsivėrusios odos ar gleivinės žaizdos leidžia bakterijoms patekti į gilesnius audinius.


• Imuninės sistemos sutrikimai. Nusilpusi imuninė sistema mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.


• Kitos uždegiminės ligos. Kai kurios lėtinės ligos gali predisponuoti abscesų formavimuisi.


• Gydymo trūkumas ar netinkamas gydymas. Nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, infekcija gali plisti ir sukelti absceso susidarymą.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami absceso formavimąsi.

• Vietinis patinimas ir paraudimas


• Skausmas pažeistoje vietoje


• Šilumos jausmas ar vietinė temperatūros pakilimas


• Pūlingas išskyros arba pūliai (jei abscesas atsiveria)


• Vietinės odos įtvirtinimas ir jautrumas


• Kartais bendras silpnumas, karščiavimas ir šaltkrėtis (ypač didesnių abscesų atveju)

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas įvertina patinimą, paraudimą, skausmą ir kitus vietinius požymius.


2. Ultragarsinis tyrimas. Padeda nustatyti absceso dydį, lokalizaciją ir skysčio buvimą.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojami sudėtingesniais atvejais, ypač giliųjų abscesų diagnozei.


4. Laboratoriniai kraujo tyrimai. Vertinamas uždegimo laipsnis (CRB, eritrocitų nusėdimo greitis), leukocitų kiekis ir bendras būklės įvertinimas.


5. Pūlių išskyrų mikrobiologinis tyrimas. Iš absceso išskyrų paimamas mėginys bakterijų identifikavimui ir tinkamos antibiotikų terapijos parinkimui.

Absceso gydymas yra skirtas pašalinti pūlių sankaupą, kovoti su infekcija ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Chirurginis atsidarymas ir drenažas. Pagrindinė gydymo priemonė – absceso punkcija arba chirurginis atidarymas, kad būtų išleisti pūliai ir sumažintas spaudimas audiniuose.


2. Antibiotikų terapija. Skiriama siekiant pašalinti infekciją, ypač jei abscesas didelis, gilus arba susijęs su sistemine infekcija.


3. Simptomų malšinimas. Skausmo ir uždegimo mažinimui naudojami analgetikai ir priešuždegiminiai vaistai.


4. Lokalios priežiūros priemonės. Įskaitant higieną, žaizdų priežiūrą ir tinkamą drenažo vietos gydymą.


5. Bendros sveikatos stiprinimas. Sveika mityba, pakankamas poilsis ir imuninės sistemos stiprinimas padeda greitesniam atsistatymui.

Abscesas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei nėra tinkamai gydomas arba gydymas vėluoja.

Pirma, abscesas gali išplitti į gretimus audinius ir organus, sukeldamas fasciitą arba gilias minkštųjų audinių infekcijas.

Negydomas abscesas gali sukelti sepsį – pavojingą viso organizmo infekciją, kuri gali būti gyvybei pavojinga.

Gali formuotis fistulės – nenormalūs kanalai, jungiantys absceso vietą su oda ar kitais organais.

Kartais abscesas tampa kroniškas ir pasikartoja, reikalaujantis ilgalaikės priežiūros.

Taip pat gali atsirasti randėjimas ir audinių deformacijos, kurios sutrikdo pažeistos vietos funkciją.

Laiku pradėtas gydymas yra svarbus, kad būtų išvengta šių komplikacijų ir užtikrintas efektyvus pasveikimas.

Absceso išvengimas daugiausia priklauso nuo tinkamos higienos, greitos infekcijų diagnostikos ir gydymo bei bendros organizmo sveikatos palaikymo.

Svarbu palaikyti gerą odos ir gleivinių higieną, ypač esant žaizdoms ar odos pažeidimams, kad būtų sumažinta bakterijų patekimų rizika.

Greitai ir tinkamai gydyti odos ar minkštųjų audinių infekcijas, nes neatlikus gydymo infekcija gali išplisti ir sukelti abscesą.

Stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu ir pakankamu poilsiu, kad organizmas efektyviau kovotų su infekcijomis.

Vengti traumuoti odos, o esant žaizdoms – laikytis sterilumo ir tinkamos priežiūros.

Laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda uždegimo požymių ar kitų infekcijos simptomų, siekiant išvengti komplikacijų.

Šios priemonės padeda sumažinti absceso riziką ir palaikyti bendrą sveikatą.