Achilo sausgyslės tendinitas

1. Pakartotinis krūvis ar pertempimas – dažniausiai prasideda dėl ilgalaikio ar staiga padidėjusio fizinio krūvio, ypač bėgimo, šuolių ar staigių judesių.


2. Sausgyslės dirginimas – mechaninis poveikis sukelia mikrotraumas sausgyslės skaidulose, kurios nepilnai atsistato.


3. Uždegiminė reakcija – organizmas reaguoja į pažeidimą, išsiskiria uždegiminės medžiagos, kurios sukelia patinimą ir struktūros pakitimus.


4. Sausgyslės silpnėjimas – ilgainiui, jei dirginimas nesumažėja, sausgyslės audiniai tampa mažiau elastingi, storesni, gali formuotis randai ar degeneraciniai pakitimai.


5. Funkcijos sutrikimas – pažeista sausgyslė praranda dalį savo jėgos ir gebėjimo perduoti raumenų jėgą į kulną, dėl ko gali sutrikti judėjimas.

• Per didelis fizinis krūvis – dažnai pasitaiko bėgikams, sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms, ypač staiga padidinus treniruočių intensyvumą.


• Netinkama avalynė – avalynė be tinkamos amortizacijos ar atramos gali sukelti papildomą tempimą sausgyslei.


• Sutrikusi eisena ar pėdos padėtis – plokščiapėdystė, per didelis pėdos pronavimas ar netaisyklinga laikysena gali keisti krūvio pasiskirstymą.


• Raumenų disbalansas ar sutrumpėjimas – įtempti ar silpni blauzdos raumenys apsunkina sausgyslės darbą.


• Amžius ir degeneraciniai pakitimai – vyresniame amžiuje sausgyslės tampa mažiau elastingos ir labiau linkusios į pažeidimus.


• Nepakankamas apšilimas ar atsigavimas – fizinė veikla be pasiruošimo ar poilsio padidina traumų riziką.

Šios priežastys dažniausiai veikia kartu, palaipsniui sukeldamos uždegimą ir struktūrinius sausgyslės pažeidimus.

• Skausmas kulno srityje – dažniausiai jaučiamas ties Achilo sausgysle, ypač rytais arba po fizinio krūvio.


• Skausmas judant – stiprėja einant, bėgant, lipant laiptais ar stengiantis atsistoti ant pirštų.


• Sausgyslės jautrumas – skausmingas spaudimas ar tempimas ties sausgysle.


• Patinimas – gali būti lengvas ar aiškiai matomas ties pažeidimo vieta.


• Sustingimas ryte – ypač po poilsio, dažnai sumažėja po „įsivaikščiojimo“.


• Sausgyslės sustorėjimas – dėl uždegimo ar ilgalaikių pakitimų ji gali tapti kietesnė ar storesnė nei įprastai.


• Traškesys ar girgždėjimas – retkarčiais juntamas judinant sausgyslę.

Simptomai gali būti lengvi pradžioje, bet palaipsniui stiprėti, jei sausgyslė ir toliau patiria perkrovą.

1. Gydytojo apžiūra – vertinamas skausmas, patinimas, sausgyslės storėjimas, jautrumas spaudžiant ir judesio metu.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – leidžia įvertinti sausgyslės uždegimą, struktūrinius pakitimus, mikroįtrūkimus ar sustorėjimą.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama esant įtarimui dėl sunkesnių pažeidimų ar esant planuojamam chirurginiam gydymui.


4. Funkcinis įvertinimas – gali būti vertinama eisena, raumenų jėga ir judesių amplitudė (dažniausiai fizioterapeuto).


5. Retais atvejais – rentgenograma – jei įtariamos kaulinės ataugos ar kitų struktūrų pažeidimai ties sausgyslės prisitvirtinimu prie kulno.

1. Poilsis ir krūvio mažinimas – sumažinamas ar visiškai nutraukiamas fizinis krūvis, ypač veikiantis sausgyslę.


2. Šaldymas – ledo kompresai kelis kartus per dieną mažina uždegimą ir patinimą.


3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – mažina skausmą ir uždegimą (pvz., ibuprofenas).


4. Tempimo ir stiprinimo pratimai – ypač ekscentriniai blauzdos raumenų pratimai, taikomi su kineziterapeuto priežiūra.


5. Ortopedinės priemonės – kulno pakeltukai ar specialūs vidpadžiai, mažinantys sausgyslės tempimą.


6. Fizioterapija – ultragarsas, smūginės bangos terapija, lazeris ar elektroterapija gerina gijimą.


7. Injekcijos (retais atvejais) – gali būti taikomos PRP (trombocitais praturtintos plazmos) arba kiti gydomieji tirpalai.


8. Chirurginis gydymas – atliekamas tik sunkiais, užsitęsusiais atvejais, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Laiku pradėjus gydymą, dauguma pacientų išgyja be operacijos per kelias savaites ar mėnesius.

Pirmiausia, dėl ilgalaikio uždegimo ir nuolatinės sausgyslės perkrovos gali atsirasti sausgyslės degeneracija – audiniai tampa silpnesni, mažiau elastingi, susiformuoja randiniai pakitimai. Tai ne tik sulėtina gijimą, bet ir padidina kitų traumų riziką.

Viena dažniausių sunkių komplikacijų – Achilo sausgyslės plyšimas.

Ilgainiui susilpnėjusi sausgyslė gali neatlaikyti net nedidelės apkrovos, ypač staigaus judesio metu, ir plyšti. Tai sukelia staigų skausmą, negalėjimą atsistoti ant pirštų ir dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo.

Taip pat gali išsivystyti lėtinis skausmas ir funkcijos sutrikimas, kai net ir poilsio metu išlieka diskomfortas, o judėjimas tampa ribotas. Tokiais atvejais žmogui sunku sportuoti ar net atlikti kasdienius veiksmus, pvz., vaikščioti greitu tempu ar lipti laiptais.

Kai kuriais atvejais ilgai trunkantis uždegimas sukelia sausgyslės sustorėjimą ar kalcifikaciją – audiniuose gali pradėti kauptis kalcio druskos, dar labiau mažinančios lankstumą ir skatinančios skausmą.

Pirmiausia, labai svarbu palaipsniui didinti fizinį krūvį – tiek sportuojant, tiek pradedant naują aktyvumą. Staigus krūvio šuolis dažnai sukelia sausgyslės perkrovą.

Antra, reikėtų skirti dėmesio kruopščiam apšilimui ir tempimo pratimams prieš treniruotes. Ypač svarbu ištempti blauzdos raumenis, nes jie tiesiogiai veikia Achilo sausgyslę.

Taip pat būtina naudoti tinkamą avalynę, pritaikytą jūsų pėdos tipui ir sporto rūšiai. Avalynė turi turėti pakankamą amortizaciją ir kulno atramą.

Reguliarus blauzdos raumenų stiprinimas ir tempimas padeda išlaikyti gerą sausgyslės būklę ir sumažina traumų riziką. Pratimai turėtų būti atliekami tiek sportuojantiems, tiek dirbantiems stovimą ar aktyvų darbą.

Be to, svarbu klausyti kūno signalų – jei jaučiate diskomfortą ar tempimą kulno srityje, reikėtų sumažinti krūvį ir leisti sausgyslei atsistatyti. Skausmo ignoravimas dažnai veda į uždegimo vystymąsi.

Galiausiai, jei turite plokščiapėdystę ar kitų eisenos sutrikimų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu – ortopediniai vidpadžiai ar koreguojantys pratimai gali padėti išvengti pertempimo.

Laikantis šių principų, galima ženkliai sumažinti tendinito riziką ir palaikyti sausgyslės sveikatą ilguoju laikotarpiu.