Adentija

1. Įgimtas dantų užuomazgų nebuvimas – Pirminės (įgimtos) adentijos atveju dantų užuomazgos nesusiformuoja dar embriono vystymosi metu, todėl dantys neišdygsta. Ši eiga gali būti paveldėta arba susijusi su genetiniais sindromais.


2. Dantų pažeidimas ar liga – Įgytos adentijos atveju eiga prasideda nuo dantų pažeidimo – dažniausiai dėl išplitusio ėduonies, pulpito ar periodontito, dėl kurių dantis praranda savo funkciją.


3. Dantenų ir kaulo pažeidimas – Sergant pažengusiu periodontitu, nyksta dantį laikantis kaulas ir dantenos, dėl ko dantis tampa paslankus ir ilgainiui iškrenta ar turi būti pašalinamas.


4. Trauma ar chirurginis šalinimas – Dantų netekimas taip pat gali įvykti dėl mechaninių pažeidimų (traumos) arba būtinybės pašalinti dantį dėl ortodontinių ar terapinių priežasčių.


5. Palaipsnis dantų nykimas – Jei dantys prarandami nekompensuojant jų protezais, gali prasidėti tolimesnis kaulo nykimas ir gretimų dantų migracija, o tai lemia progresuojančią adentiją.

Adentija gali vystytis lėtai per kelerius metus ar net dešimtmečius, dažnai dėl ilgalaikio burnos sveikatos nepriežiūros arba nepakankamo gydymo.

• Genetiniai veiksniai (įgimta adentija) – Kai kurie žmonės gimsta be vieno, kelių ar visų dantų užuomazgų. Tai gali būti paveldėta arba susiję su genetiniais sindromais, tokiais kaip ektoderminė displazija.


• Išplitęs ėduonis (kariesas) – Negydomas dantų ėduonis pažeidžia danties audinius, o vėliau ir šaknį, dėl ko dantis gali būti pašalinamas arba iškrenta.


• Pulpitas ir periodontitas – Uždegiminės danties šaknies ir aplinkinių audinių ligos gali lemti danties funkcijos praradimą ir galiausiai jo netekimą.


• Pažengusios dantenų ligos – Periodonto ligos, ypač lėtinis periodontitas, sukelia kaulo nykimą, dantų paslankumą ir kritimą.


• Traumos – Smūgiai į veidą, nelaimingi atsitikimai ar sportinės traumos gali sukelti vieno ar kelių dantų netekimą.


• Chirurginis šalinimas – Dantys gali būti pašalinami dėl ortodontinių priežasčių, infekcijų ar vietos stygiaus.


• Senėjimo procesai – Vyresnio amžiaus žmonėms dantys gali būti prarandami dėl ilgalaikio nusidėvėjimo, lėtinių ligų ar nepakankamos priežiūros.

Šie veiksniai gali veikti pavieniui arba kartu, ilgainiui sukeldami dalinę ar visišką dantų netektį.

• Vieno, kelių ar visų dantų trūkumas


• Kramtymo sunkumai


• Kalbos sutrikimai (šveplavimas, neaiški tartis)


• Apatinės veido dalies įdubimas ar deformacija


• Estetiniai pokyčiai (šypsenos ar profilio pakitimai)


• Žandikaulio kaulo nykimas (ypač ilgalaikės adentijos atvejais)


• Dantenų jautrumas ar skausmas


• Netolygus krūvis likusiems dantims


• Psichologinis diskomfortas, vengimas šypsotis ar kalbėti

1. Klinikinė burnos apžiūra – Gydytojas įvertina, kiek ir kurie dantys yra prarasti, koks jų išsidėstymas, ar yra dantenų ar gleivinės pakitimų.


2. Panoraminė rentgeno nuotrauka (ortopantomograma) – Padeda įvertinti likusių dantų būklę, dantų šaknų struktūrą, kaulo aukštį ir įgimtai nesusiformavusių dantų užuomazgų buvimą ar nebuvimą.


3. 3D kompiuterinė tomografija (CBCT) – Naudojama detaliai kaulo struktūrai įvertinti, ypač jei planuojami implantai ar sudėtingesnis protezavimas.


4. Intraoralinė rentgeno nuotrauka – Tiksliai parodo konkrečių sričių kaulo ar dantų šaknų būklę, jei reikia detalesnio vertinimo.


5. Ortodontinis ar protezavimo planavimas – Gali būti atliekami atspaudai, skaitmeninis skenavimas ar sąkandžio analizė gydymo planui parengti.


6. Laboratoriniai tyrimai (kai kuriais atvejais) – Jei įtariama įgimta adentija, gali būti atliekami genetiniai tyrimai ar vertinami kiti sisteminiai rodikliai.

Adentijos gydymas priklauso nuo dantų trūkumo apimties, paciento amžiaus, kaulo būklės ir individualių poreikių. Tikslas – atkurti funkciją, estetiką ir gyvenimo kokybę.

1. Išimami protezai – Taikomi esant dalinei ar visiškai adentijai. Tai tradicinis sprendimas, kai nėra galimybės įstatyti implantų ar sukurti fiksuotą konstrukciją.


2. Fiksuoti tiltai (protezai) – Naudojami, kai trūksta kelių dantų, bet šalia esantys dantys gali būti naudojami kaip atramos. Tiltas tvirtinamas prie gretimų nušlifuotų dantų.


3. Dantų implantai – Moderniausias gydymo būdas. Į kaulą įsukami titaniniai sraigtai, kurie pakeičia dantų šaknis, o ant jų tvirtinami vainikėliai ar tiltai. Gali būti taikomi tiek vieno, tiek visų dantų atkūrimui.


4. Dantų plokštelės vaikams – Esant įgimtai adentijai ar neišdygusiems dantims vaikystėje, gali būti naudojamos laikinos ortodontinės ar funkcinės plokštelės.


5. Ortodontinis gydymas – Kartais reikalingas prieš protezavimą ar implantaciją, kad būtų koreguotas sąkandis, sukurta vietos dantų atkūrimui ar uždarytos tarpai.


6. Kaulo priauginimas (kaulo augmentacija) – Jei trūksta žandikaulio kaulo implantams, atliekamos rekonstrukcinės procedūros, siekiant atkurti tinkamą pagrindą.

Gydymas dažnai yra kompleksinis ir reikalauja tarpdisciplininio požiūrio – odontologo, ortodonto, chirurgo ar protezisto bendradarbiavimo. Tikslas – atkurti ne tik dantis, bet ir normalią kalbą, kramtymą bei estetiką.

Pirmiausia pasireiškia kramtymo funkcijos sutrikimai, dėl kurių sumažėja maisto susmulkinimo efektyvumas, o tai gali sukelti virškinimo problemas. Dėl netolygaus krūvio greičiau dėvisi likę dantys, jie gali pasislinkti ar išsikreipti, keičiasi sąkandis.

Kartu prasideda žandikaulio kaulo nykimas – nesant dantų šaknų, kaulas negauna apkrovos ir ima tirpti, ypač apatinio žandikaulio srityje. Tai lemia veido formos pokyčius, įdubusį profilį, raumenų tonuso sumažėjimą, senėjimo išraišką.

Dėl adentijos gali pasireikšti kalbos sutrikimai – šveplavimas, neaiški tartis. Estetiniai pokyčiai ir diskomfortas šypsantis ar kalbant neretai sukelia psichologinių pasekmių: savivertės sumažėjimą, socialinį atsiribojimą, emocinį diskomfortą.

Negydoma adentija ilgainiui reikalauja sudėtingesnio, brangesnio ir ilgesnio gydymo.

Svarbiausia – rūpintis burnos higiena, laiku gydyti dantų ligas ir reguliariai lankytis pas odontologą. Pirmiausia būtina valyti dantis du kartus per dieną su fluoro turinčia pasta ir naudoti tarpdančių priežiūros priemones (dantų siūlą, šepetėlius).

Reguliari profilaktika – bent kartą per 6 mėnesius apsilankyti pas odontologą apžiūrai ir profesionaliam valymui – leidžia anksti pastebėti ėduonį, dantenų ligas ar sąkandžio pokyčius.

Svarbu gydyti dantų ėduonį, pulpitus, periodontitą dar pradinėse stadijose, kol dar galima išsaugoti dantį. Jei dantis jau stipriai pažeistas, verta jį protezuoti ar implantuoti, o ne palikti spragą.

Vengti traumų – sportuojant ar dirbant pavojingus darbus naudoti apsaugines priemones (pvz., kapus burnai).

Tinkama mityba, ribojant saldumynų vartojimą, taip pat padeda stiprinti dantis ir apsisaugoti nuo ėduonies.

Galiausiai, vaikams svarbu stebėti dantų dygimą – jei dantys neišdygsta laiku ar atrodo, kad jų trūksta, būtina kreiptis į odontologą ar ortodontą. Ankstyvas nustatymas padeda išvengti įgimtos adentijos pasekmių.