Akių traumos

1. Pirminis trauminis poveikis – akį veikia mechaninis, cheminis, terminis ar spindulinis veiksnys.


2. Audinių pažeidimas – nukenčia paviršinės ar giliosios akies struktūros, tokios kaip ragena, junginė, tinklainė ar vokai.


3. Uždegiminė reakcija – organizmas pradeda apsauginį atsaką, siekdamas apriboti pažeidimą ir inicijuoti gijimą.


4. Gijimo procesas – regeneruojasi pažeisti audiniai, gali susidaryti randai ar kitokie struktūriniai pokyčiai.


5. Galutinė pasekmė – visiškas atsistatymas, dalinis regėjimo sutrikimas arba nuolatinis regėjimo praradimas, priklausomai nuo traumos sunkumo ir gydymo savalaikiškumo.

• Mechaniniai pažeidimai – smūgiai, įpjovimai, įdūrimai, svetimkūnių patekimas į akį.


• Cheminiai poveikiai – rūgščių, šarmų, tirpiklių ar kitų cheminių medžiagų kontaktas su akies paviršiumi.


• Terminiai veiksniai – nudegimai karščiu, garais, liepsna arba nušalimai.


• Spindulinis poveikis – ultravioletinių spindulių, lazerio ar kitų intensyvių šviesos šaltinių žala.


• Avarijos ir buitiniai įvykiai – transporto priemonių avarijos, darbų buityje ar kieme metu patirti sužalojimai.


• Darbo aplinkos rizika – kontaktas su pavojingomis medžiagomis ar įranga be tinkamų apsaugos priemonių.


• Sportinės traumos – smūgiai kamuoliu, rakete, lazda ar kiti kontaktiniai sporto incidentai.

• Skausmas akyje – nuo lengvo maudimo iki stipraus, veriančio skausmo.


• Paraudimas – akies junginės ar aplinkinių audinių kraujagyslių išsiplėtimas.


• Ašarojimas – refleksinė reakcija į dirginimą ar pažeidimą.


• Regėjimo pablogėjimas – neryškus matymas, regėjimo lauko trūkumai ar visiškas regėjimo praradimas.


• Šviesos baimė (fotofobija) – diskomfortas ar skausmas žiūrint į šviesą.


• Svetimkūnio pojūtis – jausmas, tarsi akyje būtų smėlio ar kitų dalelių.


• Patinimas – vokų ar aplinkinių audinių paburkimas.


• Kraujosruvos – kraujo sankaupos junginėje, akies viduje ar aplinkoje.

1. Regėjimo aštrumo testas – vertinamas paciento gebėjimas aiškiai matyti, kad būtų nustatyta, kiek trauma paveikė regėjimą.


2. Akies apžiūra plyšine lempa – leidžia detaliai įvertinti rageną, junginę, rainelę, lęšiuką ir priekinę akies kamerą.


3. Oftalmoskopija – akių dugno tyrimas, siekiant įvertinti tinklainės, regos nervo ir kraujagyslių būklę.


4. Intraokulinio spaudimo matavimas – padeda nustatyti, ar trauma nesukėlė akispūdžio padidėjimo ar sumažėjimo.


5. Dažų testai (pvz., fluoresceino) – naudojami ragenos įbrėžimams, opoms ar perforacijoms nustatyti.


6. Vaizdo tyrimai – ultragarsas ar kompiuterinė tomografija (KT), jei įtariami gilesni akių ar aplinkinių struktūrų pažeidimai.


7. Bendrieji laboratoriniai tyrimai – atliekami esant cheminėms traumoms ar infekcijos požymiams, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė.

1. Mechaninių traumų gydymas – svetimkūnio pašalinimas, akies praplovimas steriliu tirpalu, antiseptinių lašų skyrimas, esant gilesniems pažeidimams – chirurginė intervencija.


2. Cheminių traumų atvejais – nedelsiant ir gausiai praplaunama akis vandeniu ar fiziologiniu tirpalu, po to skiriamas gydymas pagal pažeidimo pobūdį.


3. Terminių traumų gydymas – nudegus taikomas vietinis šaldymas, praplovimas, priešuždegiminiai ir regeneraciją skatinantys preparatai.


4. Spindulinių traumų atvejais – užtikrinamas akių poilsis, skiriami priešuždegiminiai lašai, dirbtinės ašaros, apsauga nuo šviesos.


5. Infekcijos prevencija – antibakteriniai ar antivirusiniai vaistai, priklausomai nuo pažeidimo priežasties.


6. Skausmo malšinimas – vietiniai nuskausminamieji lašai ar sisteminiai vaistai.


7. Chirurginis gydymas – atliekamas, jei pažeisti gilieji audiniai, įvyko plyšimas, tinklainės atsiskyrimas ar kitos sunkios komplikacijos.

Akių traumos gali sukelti įvairias komplikacijas, kurių sunkumas priklauso nuo pažeidimo tipo, gylio ir gydymo savalaikiškumo.

Dažna pasekmė yra regėjimo pablogėjimas – nuo nedidelio neryškumo iki visiško aklumo.

Gali išsivystyti randiniai ragenos pakitimai, sukeliantys nuolatinį matymo sutrikimą, arba tinklainės atsiskyrimas, grasinantis negrįžtamu regos praradimu.

Kai kuriais atvejais traumos lemia antrinę glaukomą – padidėjusį akispūdį, pažeidžiantį regos nervą.

Be to, gali pasireikšti infekcija (endophthalmitas), kuri greitai progresuoja ir reikalauja skubaus gydymo.

Sunkių pažeidimų metu galimas akies plyšimas ar net akies netekimas (enukleacija).

Ilgalaikėje perspektyvoje traumos gali sukelti lęšiuko drumstumą (kataraktą), dvigubą matymą ar lėtinius akių skausmus.

Šių komplikacijų rizika smarkiai mažėja, jei pagalba suteikiama nedelsiant ir tinkamai.

Akių traumų galima išvengti laikantis atsargumo priemonių tiek kasdienėje veikloje, tiek darbe ar sporte.

Svarbiausia yra naudoti tinkamas akių apsaugos priemones – apsauginius akinius, kaukes ar skydelius dirbant su mechaniniais įrankiais, cheminėmis medžiagomis ar atliekant darbus, kuriuose yra skriejančių dalelių pavojus.

Sportuojant, ypač kontaktiniuose ar kamuolio sportuose, pravartu dėvėti specialius sportinius apsauginius akinius.

Kasdienybėje reikėtų atsargiai elgtis su aštriais daiktais, vengti pavojingo žaidimo su smulkiais ar aštriais žaislais, o vaikams užtikrinti saugią aplinką.

Dirbant su cheminėmis medžiagomis būtina laikytis instrukcijų ir vengti jų patekimo į akis.

Taip pat svarbu riboti tiesioginį intensyvios saulės šviesos ar UV spindulių poveikį dėvint kokybiškus saulės akinius.

Galiausiai, reguliarus profilaktinis akių tikrinimas padeda laiku nustatyti ir spręsti problemas, kurios gali padidinti traumų riziką.