Alergija saulei

Odos, plaukų, nagų
Alergija saulei – padidėjusio odos jautrumo reakcija į saulės spindulius.
H_Ko | Shutterstock

Alergija saulei – kas tai?

Alergija saulei, dar vadinama fotodermatoze, yra odos būklė, kai organizmas neįprastai reaguoja į saulės (ultravioletinių) spindulių poveikį. Tai dažniausiai pasireiškia imuninės sistemos sukeliama reakcija, kai saulės šviesą veikiamos odos sritys tampa jautrios išoriniams ar vidiniams veiksniams.



Ši būklė gali būti laikina arba pasikartojanti, priklausomai nuo žmogaus organizmo jautrumo ir aplinkos sąlygų. Nors dažniausiai pasireiškia šiltuoju metų laiku, kai intensyvus UV spinduliavimas, saulės alergija gali atsirasti bet kuriuo metu, jei oda yra paveikiama ultravioletinių spindulių, įskaitant ir dirbtinius šaltinius.



Tai nėra infekcinė liga, tačiau reikalauja dėmesio dėl galimo nepatogumo, kosmetinio poveikio ar gyvenimo kokybės pablogėjimo.


Alergijos saulei atsiradimo eiga


  1. Pirmasis sąlytis su saule. Oda pirmą kartą ar po ilgos pertraukos veikiama ultravioletinių (ypač UV-A ir UV-B) spindulių. Organizmas gali būti dar „neparuoštas“ šiam poveikiui, ypač po žiemos.

  2. Fotosensibilizuojančių veiksnių buvimas. Kartu gali veikti tam tikri vidiniai ar išoriniai veiksniai (pvz., vaistai, kosmetika, genetinis polinkis), dėl kurių UV spinduliai pradeda veikti neįprastai.

  3. Imuninės sistemos aktyvacija. UV spinduliai veikia odos ląsteles, kurios, esant padidėjusiam jautrumui, organizmo imuninės sistemos laikomos pavojingomis – pradedama uždegiminė reakcija.

  4. Lėta ar uždelsta odos reakcija. Per kelias valandas arba net po 1–2 dienų atsiranda odos pakitimai tose vietose, kurios buvo veikiamos saulės.

  5. Pakartotinės reakcijos. Organizmui susidūrus su saulės poveikiu dar kartą, reakcija gali būti stipresnė ir pasireikšti greičiau – alergija įgauna pasikartojantį pobūdį.

  6. Lėtinė forma (kai kuriais atvejais). Jeigu alergija dažnai kartojasi ir nėra tinkamai valdoma, oda gali tapti nuolat jautri saulei, o simptomai išryškėti net esant trumpam UV spindulių poveikiui.



Alergija saulei nėra tiesioginė reakcija į šilumą ar saulės temperatūrą – tai specifinė imuninės sistemos reakcija į ultravioletinę spinduliuotę ir su ja susijusius pokyčius odoje.


Kodėl atsiranda alergija saulei?


  • Padidėjęs odos jautrumas UV spinduliams. Kai kurių žmonių oda per stipriai reaguoja į ultravioletinius spindulius, ypač po ilgesnės pertraukos nuo saulės.

  • Genetinis polinkis. Alergija saulei dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimos nariai taip pat turėjo panašių reakcijų.

  • Fotosensibilizuojantys vaistai ar medžiagos. Kai kurie vaistai (pvz., antibiotikai, kontraceptikai, diuretikai) ar kosmetikos priemonės padidina odos jautrumą saulei.

  • Imuninės sistemos reakcija. Organizmas UV spindulių paveiktas odos ląsteles gali laikyti „svetimomis“ ir pradeda uždegiminę reakciją.

  • Silpnas apsauginis odos barjeras. Išsausėjusi, pažeista ar labai šviesi oda yra jautresnė saulės poveikiui.

  • Hormoniniai pokyčiai. Kai kuriais atvejais alergija saulei paūmėja nėštumo metu ar dėl hormonų disbalanso.

  • Odos neparuošimas saulei. Ilgai nebuvus saulėje (pvz., po žiemos), oda neturi pakankamai melanino, todėl jautriau reaguoja į UV spindulius.


Alergijos saulei simptomai


  • Paraudimas odos vietose, kurios buvo veikiamos saulės

  • Niežėjimas ar deginimo pojūtis

  • Smulkūs bėrimai, panašūs į spuogelius ar pūkšleles

  • Odos patinimas

  • Sausumas ar pleiskanojimas

  • Didesnis jautrumas net silpnam saulės poveikiui

  • Dėmių ar iškilimų susidarymas

  • Retesniais atvejais – pūslės ar žaizdelės

  • Simptomų atsiradimas per kelias valandas ar dieną po saulės poveikio


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant alergiją saulei?


  1. Odos lopo (epikutaniniai) mėginiai. Padeda nustatyti, ar alergiją sukelia tam tikros medžiagos, reaguojančios su saule (fotokontaktinė alergija).

  2. Fototestai. Ultravioletiniais spinduliais dirbtinai veikiama nedidelė odos sritis, siekiant stebėti, ar atsiranda reakcija.

  3. Fotoprovokaciniai testai. Atliekami ligoninėse ar specializuotuose centruose – taikomi UV-A/UV-B spinduliai skirtingoms kūno vietoms.

  4. Kraujo tyrimai. Atliekami norint įvertinti bendrą imuninę būklę ar atmesti kitas ligas (pvz., autoimuninius procesus).

  5. Dermatologo apžiūra. Klinikinis įvertinimas pagal simptomus, jų lokalizaciją ir atsiradimo aplinkybes.

  6. Fotodermatito priežasčių analizė. Vertinama, ar pacientas naudoja vaistus, kosmetiką ar kitas medžiagas, galinčias sukelti fotosensibilizaciją.


Kaip gydoma alergija saulei?


  • Saulės poveikio vengimas. Ribojamas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienį.

  • Apsauginiai drabužiai. Dėvimi ilgi rankovės, kepurės, akiniai nuo saulės ir specialūs UV spindulius blokuojantys audiniai.

  • Apsauginiai kremai nuo saulės. Naudojami plataus spektro (UV-A ir UV-B) filtrai, geriausia – fiziniai filtrai (pvz., cinko oksidas).

  • Antihistamininiai vaistai. Mažina niežėjimą ir alerginius odos požymius.

  • Kortikosteroidiniai tepalai. Vietiškai slopina uždegimą ir paraudimą.

  • Imunomoduliuojantys preparatai. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami siekiant reguliuoti per stiprų odos atsaką į saulę.

  • Laipsniškas odos pripratinimas prie saulės. Kontroliuojamas ir palaipsnis buvimas saulėje gali padėti sumažinti odos jautrumą (fototerapija).

  • Gretutinių veiksnių šalinimas. Nustatoma ir nutraukiama fotosensibilizuojančių vaistų ar kosmetikos priemonių vartojimas.


Kokias komplikacijas gali sukelti alergija saulei?


  • Lėtinė odos jautra. Oda ilgainiui tampa jautresnė net silpnam saulės poveikiui.

  • Nuolatinis odos sudirgimas. Ilgalaikis niežėjimas, paraudimas ir pleiskanojimas gali sukelti diskomfortą ir miego sutrikimus.

  • Pigmentacijos pokyčiai. Gali atsirasti tamsesnės ar šviesesnės dėmės po uždegimo.

  • Antrinė odos infekcija. Intensyvus kasymasis pažeidžia odą, sudarydamas sąlygas bakterijų patekimui.

  • Randėjimas. Jei pasireiškia pūslės ar pažeidimai, netinkamas gijimas gali palikti randus.

  • Gyvenimo kokybės pablogėjimas. Nuolatinė baimė būti saulėje, apribotas aktyvumas lauke, psichologinis diskomfortas.


Kaip išvengti alergijos saulei?


  1. Vengti tiesioginių saulės spindulių. Ypač nuo 10 iki 16 valandos, kai UV spinduliuotė yra stipriausia.

  2. Dėvėti apsauginius drabužius. Ilgos rankovės, plataus krašto kepurė, akiniai nuo saulės, UV spindulius blokuojantys audiniai.

  3. Naudoti apsauginius kremus. Plataus spektro (UV-A ir UV-B) apsaugos priemonės su SPF 30 ar didesniu, reguliariai atnaujinant.

  4. Pratinti odą prie saulės. Laipsniškas UV poveikio didinimas gali sumažinti odos jautrumą (ypač pavasarį).

  5. Vengti fotosensibilizuojančių medžiagų. Atsargiai naudoti vaistus, kosmetiką ar parfumeriją, galinčius sukelti padidintą jautrumą UV spinduliams.

  6. Stiprinti odos barjerą. Reguliariai naudoti drėkinamuosius ir apsauginius kremus, palaikyti odos elastingumą ir atsparumą.

  7. Stebėti individualias reakcijas. Atkreipti dėmesį, kada ir kokiomis sąlygomis pasireiškia simptomai – tai padeda išvengti pasikartojimų.

  8. Pasitarti su gydytoju. Jei reakcijos į saulę dažnai kartojasi ar stiprėja, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio ištyrimo ir prevencinio plano.



Tinkamos apsaugos priemonės ir ankstyvas jautrumo atpažinimas padeda efektyviai išvengti alergijos saulei ir sumažina jos poveikį kasdieniam gyvenimui.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas