Alerginė sloga

1. Kontaktas su alergenu – žiedadulkėmis, dulkių erkutėmis, gyvūnų pleiskanomis ar kitomis alergiją sukeliančiomis medžiagomis.


2. Imuninės sistemos reakcija – alergenai klaidingai atpažįstami kaip pavojingi.


3. Specifinių antikūnų (IgE) gamyba – organizmas pasiruošia reaguoti į alergeną ateityje.


4. Putliųjų ląstelių aktyvacija – pakartotinio kontakto metu antikūnai sukelia šių ląstelių reakciją.


5. Histamino ir kitų uždegimo mediatorių išsiskyrimas – sukeliamas nosies gleivinės uždegimas.


6. Uždegiminė reakcija – gleivinės paburkimas, padidėjusi gleivių gamyba ir nervų galūnių dirginimas.


7. Reakcijos išsilaikymas – tęsiantis kontaktui su alergenu, sloga gali tapti nuolatine.

Alerginė sloga atsiranda dėl imuninės sistemos padidėjusio jautrumo tam tikroms aplinkoje esančioms medžiagoms – alergenams.

• Žiedadulkės – medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės dažniausiai sukelia sezoninę alerginę slogą.


• Dulkių erkutės – mikroskopiniai organizmai, gyvenantys namų dulkėse, kilimuose, patalynėje.


• Gyvūnų pleiskanos – smulkios odos dalelės, esančios ant naminių gyvūnų kailio ar odoje.


• Pelėsiai – pelėsių sporos, esančios drėgnose patalpose ar lauke.


• Darbo aplinkos alergenai – milteliai, cheminės medžiagos, lateksas.


• Genetinis polinkis – paveldėtas padidėjęs polinkis į alergines reakcijas (atopija).


• Oro tarša – didelis teršalų kiekis gali sustiprinti alerginių reakcijų tikimybę ir intensyvumą.

• Čiaudulys – dažnas ir pasikartojantis, ypač rytais ar kontaktuojant su alergenu.


• Nosies užgulimas – apsunkintas kvėpavimas per nosį dėl gleivinės paburkimo.


• Vandeninės išskyros – gausus, skaidrus nosies sekretas.


• Nosies niežėjimas – nemalonus dirginimo pojūtis nosies viduje.


• Akių simptomai – paraudimas, niežėjimas, ašarojimas.


• Gerklės ar ausų niežėjimas – alerginės reakcijos metu dirginamos gleivinės.


• Kvapo pojūčio susilpnėjimas – dėl uždegimo ir nosies užgulimo sumažėja uoslė.

Įtariant alerginę slogą, atliekami tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę ir nustatyti, kokie alergenai sukelia simptomus.

1. Išsami anamnezė ir fizinė apžiūra – vertinami simptomai, jų atsiradimo laikas, sąsajos su galimais alergenais.


2. Odos dūrio mėginiai (prick testas) – ant odos užlašinami nedideli įvairių alergenų kiekiai, siekiant nustatyti, kurie sukelia reakciją.


3. Specifinių IgE antikūnų tyrimas kraujyje – nustato imuninės sistemos reakciją į konkrečius alergenus.


4. Nosies sekreto citologija – tiriama, ar yra eozinofilų, būdingų alerginėms reakcijoms.


5. Provokaciniai mėginiai – alergenai įvedami į nosį kontroliuojamomis sąlygomis, stebint reakciją (atliekama retai).


6. Papildomi tyrimai – esant įtarimui dėl gretutinių ligų (pvz., sinusito), gali būti atliekama nosies endoskopija ar radiologiniai tyrimai.

1. Alergeno vengimas – stengtis kuo mažiau kontaktuoti su medžiagomis, sukeliančiomis reakciją (pvz., laikyti langus uždarytus žydėjimo metu, naudoti oro filtrus, mažinti dulkių kiekį namuose).


2. Antihistamininiai vaistai – mažina čiaudulį, niežėjimą, nosies ir akių simptomus.


3. Nosies kortikosteroidų purškalai – efektyviai mažina gleivinės uždegimą ir nosies užgulimą.


4. Dekongestantai – trumpalaikiam nosies užgulimo palengvinimui (vartoti atsargiai, ne ilgiau kaip kelias dienas).


5. Akių lašai – esant stipriems akių simptomams, skiriami antihistamininiai ar priešuždegiminiai lašai.


6. Specifinė imunoterapija (hiposensibilizacija) – ilgalaikis gydymas, kurio metu organizmas pamažu pripratinamas prie alergeno, siekiant sumažinti jautrumą.


7. Papildomos priemonės – nosies plovimas izotoniniu druskos tirpalu, palaikantis gleivinės švarą ir mažinantis alergenų kaupimąsi.

Alerginė sloga, nors ir nelaikoma gyvybei pavojinga, ilgainiui gali sukelti įvairias komplikacijas, jei nėra tinkamai gydoma.

Dažna pasekmė yra lėtinis nosies užgulimas, kuris trikdo kvėpavimą per nosį ir gali lemti miego sutrikimus bei nuolatinį nuovargį.

Dėl užsitęsusio uždegimo gali išsivystyti sinusitas arba polipai nosyje, apsunkinantys kvėpavimą ir sukeliantys papildomų simptomų.

Vaikams alerginė sloga gali prisidėti prie vidurinės ausies uždegimų ir klausos sutrikimų atsiradimo.

Negydoma būklė taip pat padidina astmos išsivystymo ar jos paūmėjimo riziką, nes alerginis uždegimas gali paveikti ir apatinius kvėpavimo takus.

Be to, nuolatinis diskomfortas ir kvėpavimo sunkumai gali pabloginti koncentraciją, darbingumą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Alerginės slogos galima išvengti sumažinant kontaktą su alergenais ir stiprinant organizmo atsparumą.

Pirmiausia svarbu identifikuoti alergenus, sukeliančius reakciją, ir imtis priemonių jų vengti – pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu laikyti langus uždarytus, naudoti oro filtrus, reguliariai valyti namus nuo dulkių, riboti kontaktą su gyvūnų pleiskanomis.

Namų aplinkoje verta palaikyti optimalią drėgmę, vengti pelėsio ir reguliariai skalbti patalynę aukštoje temperatūroje.

Imuninės sistemos stiprinimas, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir visavertis miegas padeda sumažinti alerginių reakcijų intensyvumą.

Jei yra polinkis į alergijas, rekomenduojama laiku kreiptis į gydytoją ir aptarti galimybę taikyti specifinę imunoterapiją, kuri ilgainiui gali sumažinti organizmo jautrumą alergenams.