Aortos aneurizma

1. Sienelės silpnėjimas – dėl įvairių veiksnių (pvz., aterosklerozės, uždegimo ar genetinių sutrikimų) aortos sienelės elastinės ir raumeninės dalys praranda stiprumą.


2. Aortos skersmens padidėjimas – silpna sienelė pradeda išsiplėsti po kraujo spaudimu, formuojasi aneurizma.


3. Progressyvus išsiplėtimas – jei nėra gydymo ar veiksnių kontrolės, aneurizma palaipsniui didėja, dar labiau silpnindama sienelę.


4. Sienelės plonėjimas ir įtempių augimas – išsiplėtus sienelė tampa plonesnė ir labiau įtempta, didėja plyšimo rizika.


5. Aneurizmos plyšimas – kritinė stadija, kai sienelė nebeįstengia atlaikyti spaudimo ir plyšta, sukeldama gyvybei pavojingą kraujavimą.

Ši eiga dažnai yra lėtinė ir nepastebima tol, kol aneurizma nepasiekia kritinio dydžio ar neįvyksta plyšimas, todėl ankstyvas nustatymas ir stebėjimas yra itin svarbūs.

• Aterosklerozė – dažniausia priežastis, kai kraujagyslių sienelė storėja, praranda elastingumą dėl riebalinių nuosėdų ir uždegimo.


• Genetiniai sutrikimai – tokie kaip Marfano sindromas, Ehlers-Danlos sindromas ar kitos jungiamojo audinio ligos, kurios silpnina kraujagyslių sieneles.


• Lėtinis uždegimas – kai kurios autoimuninės ar infekcinės ligos gali sukelti arterijų uždegimą ir sienelės pažeidimą.


• Hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis didina aortos sienelės įtempimą ir skatina jos išsiplėtimą.


• Rūkymas – žalingas poveikis kraujagyslių sienelėms, skatinantis aterosklerozės ir aneurizmos vystymąsi.


• Amžius – su amžiumi kraujagyslių sienelės praranda elastingumą ir tampa labiau pažeidžiamos.


• Traumos ar chirurginės intervencijos – kartais aortos pažeidimai gali išprovokuoti aneurizmos formavimąsi.

• Skausmas krūtinėje ar nugaroje – dažniausiai gilus, nuolatinis, gali plisti į kaklą, pečius ar pilvą.


• Pulsuojantis gumbas pilvo srityje – jaučiamas ar matomas ypač pilvo aortos aneurizmos atveju.


• Kvėpavimo sutrikimai – jei aneurizma spaudžia kvėpavimo takus ar nervus.


• Sunkumas rijant – kai aortos išsiplėtimas spaudžia stemplę.


• Staigus ir stiprus skausmas – plyšus aneurizmai, kuris gali būti gyvybei pavojingas.


• Kraujospūdžio kritimas, alpimas, šokas – plyšus aneurizmai ir prasidėjus vidaus kraujavimui.

1. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – dažniausiai pradinė ir neinvazinė metodika, ypač naudojama pilvo aortos aneurizmos nustatymui ir stebėjimui.


2. Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia tiksliai įvertinti aneurizmos dydį, formą ir santykį su aplinkinėmis struktūromis; būtina planuojant gydymą.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – alternatyva KT, ypač jei reikia išvengti jonizuojančios spinduliuotės; suteikia detalią aortos vaizdą.


4. Rentgenograma – gali parodyti kalkėjimus aortos sienelėje, tačiau yra mažiau informatyvi dėl aneurizmos dydžio ir vietos.


5. Echokardiografija (transtorakinė ar transezofaginė) – naudojama krūtinės aortos aneurizmos įvertinimui, ypač širdies lygyje.


6. Laboratoriniai kraujo tyrimai – skirti bendros sveikatos būklės įvertinimui ir uždegimo požymiams nustatyti, bet nėra specifiniai aneurizmai.

Aortos aneurizmos gydymas priklauso nuo aneurizmos dydžio, vietos, progresavimo greičio ir paciento bendros sveikatos būklės, siekiant užkirsti kelią plyšimui ir gyvybei pavojingoms komplikacijoms.

1. Stebėjimas (konservatyvus gydymas) – mažų aneurizmų atveju taikomas reguliarius vaizdinius tyrimus apimantis stebėjimas, kartu kontroliuojant kraujospūdį ir kitus rizikos veiksnius.


2. Medikamentinis gydymas – skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai (beta blokatoriai, AKF inhibitoriai), lipidus mažinantys preparatai, siekiant sulėtinti aneurizmos augimą.


3. Chirurginis gydymas – rekomenduojamas didelėms aneurizmoms (dažniausiai viršijančioms 5–5,5 cm pilvo aortoje arba 5 cm krūtinės aortoje), sparčiai augančioms ar simptomų sukeliamos aneurizmoms. Gali būti atliekama atvira operacija su pažeistos aortos dalies pakeitimu dirbtiniu protezu.


4. Endovaskulinė intervencija (stentgrafto įdėjimas) – mažiau invazyvus metodas, tinkamas tam tikroms aneurizmoms, kai per kraujagysles įvedamas stentas, sustiprinantis aortos sienelę.


5. Gyvenimo būdo pokyčiai – svarbu mesti rūkyti, laikytis sveikos mitybos, reguliariai sportuoti ir kontroliuoti ligas, kurios didina aneurizmos riziką.

Aortos aneurizma gali sukelti labai rimtų ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Pagrindinė jų yra aneurizmos plyšimas, kuris sukelia intensyvų vidinį kraujavimą ir gali greitai būti mirtinas, jei nėra skubios medicininės pagalbos. Plyšimas dažnai pasireiškia staigiu, aštriu skausmu krūtinėje ar pilve, kraujospūdžio kritimu ir šoku.

Be to, didelė aneurizma gali sukelti kraujagyslių spaudimą šalia esančioms struktūroms, pavyzdžiui, nervams ar organams, sukeldama skausmą, dusulį ar kitus funkcinius sutrikimus.

Aneurizma taip pat gali skatinti kraujagyslių trombų susidarymą, kurie gali atitrūkti ir sukelti trombozę kitose vietose, pavyzdžiui, smegenų ar plaučių emboliją.

Laikui bėgant, progresuojantis aneurizmos didėjimas didina komplikacijų riziką, todėl labai svarbu anksti diagnozuoti ir tinkamai gydyti šią būklę.

Aortos aneurizmos visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima ženkliai sumažinti riziką laikantis sveikos gyvensenos ir kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius.

Pirmiausia svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir jį kontroliuoti, nes padidėjęs spaudimas didina aortos sienelės įtampą ir silpnina jos struktūrą.

Rekomenduojama metus rūkyti, nes tabako dūmai skatina arterijų sienelių pažeidimą ir aterosklerozės vystymąsi.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, mažinti riebalų ir cholesterolio kiekį maiste bei palaikyti normalų kūno svorį.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujotaką ir palaiko sveiką spaudimą.

Kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ir hipertenzija, reguliariai lankytis pas gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.

Laiku diagnozuoti ir gydyti kraujagyslių ligas ar kitas būkles, kurios gali pažeisti aortos sienelę.

Reguliarūs profilaktiniai tyrimai (ypač žmonėms vyresniems nei 65 metų ar turintiems šeimos anamnezę) padeda anksti aptikti aneurizmas ir laiku imtis veiksmų.