Aortos vožtuvo susiaurėjimas

1. Vožtuvo struktūros pokyčiai – dėl įgimtos anomalijos, kalkėjimo ar kitų procesų aortos vožtuvo lapeliai tampa sustorėję, neelastingi ar susilieję.


2. Vožtuvo angos siaurėjimas – dėl pakitusių lapelių kraujo tekėjimas iš kairiojo skilvelio į aortą tampa apsunkintas.


3. Padidėjęs širdies krūvis – kairysis skilvelis privalo dirbti stipriau, kad išstumtų kraują per susiaurėjusią angą.


4. Širdies raumens hipertrofija – dėl nuolatinės perkrovos skilvelio sienelės sustorėja, siekiant kompensuoti didesnį spaudimą.


5. Širdies funkcijos silpnėjimas – ilgainiui išsivysto skilvelio standumas, sumažėja gebėjimas prisipildyti krauju ir pumpuoti jį pakankamai efektyviai.


6. Ligos progresavimas – kai kompensaciniai mechanizmai išsenka, ima ryškėti ligos pasekmės ir komplikacijos.

• Įgimta aortos vožtuvo yda – dviburis aortos vožtuvas vietoje normalaus triburio dažniau kalkėja ir anksti susiaurėja.


• Vožtuvo kalkėjimas (degeneraciniai pokyčiai) – dažniausia priežastis vyresniame amžiuje, kai dėl kalcio nuosėdų vožtuvo lapeliai tampa kieti ir nejudrūs.


• Reumatinė širdies liga – po persirgtos reumatinės karštinės vožtuvo lapeliai gali randėti, sustorėti ir susilieti.


• Infekcinis endokarditas – bakterijų sukeltas vožtuvo pažeidimas gali lemti deformaciją ir siaurėjimą.


• Jungiamojo audinio ligos – tam tikros genetinės ar autoimuninės ligos (pvz., Marfano sindromas) gali turėti įtakos vožtuvo struktūros pakitimams.


• Amžiaus veiksnys – natūralūs senėjimo procesai spartina vožtuvo degeneraciją ir kalkėjimą.

• Krūtinės skausmas (angininis skausmas) – spaudžiantis ar deginantis pojūtis, dažnai sustiprėjantis fizinio krūvio metu.


• Dusulys – pradžioje pasireiškia fizinio krūvio metu, vėliau gali atsirasti ir ramybės būsenoje.


• Greitas nuovargis – sumažėjęs fizinis pajėgumas dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į audinius.


• Galvos svaigimas ar apalpimas – ypač fizinio krūvio metu dėl sumažėjusio smegenų aprūpinimo krauju.


• Širdies plakimo pojūtis – juntami nereguliarūs ar stipresni širdies dūžiai.


• Kojų ar kulkšnių tinimas – vėlyvesnėse stadijose dėl širdies nepakankamumo požymių.


• Silpnumas ir bendras negalavimas – dažnai lydintys ligos progresavimo požymiai.

1. Fizinė apžiūra ir auskultacija – gydytojas klausydamas širdies gali aptikti būdingą sistolinį ūžesį.


2. Echokardiografija (širdies echoskopija) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti vožtuvo angos dydį, kraujo tekėjimą ir skilvelio funkciją.


3. Elektrokardiograma (EKG) – parodo širdies raumens perkrovos ar ritmo sutrikimų požymius.


4. Krūtinės ląstos rentgenograma – gali atskleisti širdies padidėjimą ar aortos pakitimus.


5. Kraujo tyrimai – bendros būklės įvertinimui, kartais žymenims, rodančiams širdies apkrovą.


6. Širdies kateterizacija – atliekama rečiau, dažniausiai prieš operaciją, tiksliai įvertinant spaudimo skirtumus širdies ertmėse ir vainikinių arterijų būklę.


7. Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba KT angiografija – prireikus detaliau įvertinti vožtuvo ir aortos anatomiją.

1. Stebėjimas ir kontrolė – lengvais atvejais, kai simptomų nėra arba jie minimalūs, pacientui rekomenduojama reguliari kardiologo priežiūra ir echokardiografiniai tyrimai.


2. Medikamentinis gydymas – gali būti skiriami vaistai simptomams mažinti ir komplikacijoms kontroliuoti (pvz., diuretikai dusuliui mažinti, antihipertenziniai vaistai kraujospūdžiui reguliuoti, antiaritminiai vaistai ritmo sutrikimams). Šie vaistai neišgydo vožtuvo susiaurėjimo, bet palengvina būklę.


3. Chirurginis vožtuvo pakeitimas – pagrindinis gydymo metodas, kai liga pažengusi ir sukelia ryškius simptomus. Atliekama vožtuvo protezavimo operacija (mechaniniu arba biologiniu vožtuvu).


4. Minimaliai invazinės procedūros – transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI), taikoma vyresniems ar didelės rizikos pacientams, kai į vožtuvo vietą per kateterį įvedamas dirbtinis vožtuvas.


5. Balioninė valvuloplastika – laikinas sprendimas, kai specialiu balionėliu praplečiama susiaurėjusi vožtuvo anga, dažniau taikoma vaikams ar jauniems pacientams.

Pagrindinis gydymas – vožtuvo pakeitimas, nes tik taip pašalinama kliūtis kraujo tekėjimui, o kitos priemonės padeda tik kontroliuoti simptomus ir komplikacijas.

Aortos vožtuvo susiaurėjimas ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, nes širdis patiria nuolatinį padidintą krūvį.

Viena dažniausių pasekmių yra širdies nepakankamumas, kai kairysis skilvelis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.

Dėl sumažėjusios kraujotakos gali atsirasti alpimai ir smegenų išemija, o dėl padidėjusio širdies darbo išsivysto aritmijos.

Negydoma liga didina staigios širdinės mirties riziką, ypač fizinio krūvio metu.

Ilgainiui kairiojo skilvelio sustorėjimas gali sukelti miokardo išemiją, net jei vainikinės arterijos sveikos, o esant kartu koronarinės širdies ligai, komplikacijos tampa dar sunkesnės.

Taip pat gali išsivystyti plaučių hipertenzija ir dešiniojo skilvelio perkrova, o kritiniais atvejais – širdies sustojimas.

Aortos vožtuvo susiaurėjimo visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač jei priežastis yra įgimta vožtuvo anomalija ar natūralus senėjimo procesas, tačiau galima sumažinti riziką ir sulėtinti ligos progresavimą.

Pirmiausia svarbu kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – palaikyti normalų kraujospūdį, cholesterolio lygį, vengti rūkymo ir antsvorio.

Didelę reikšmę turi profilaktika nuo infekcijų, ypač streptokokinės anginos, nes ji gali sukelti reumatinę karštinę ir vėliau pažeisti vožtuvus.

Laiku gydant burnos, dantų ir kvėpavimo takų infekcijas, sumažėja endokardito rizika.

Kasdienybėje rekomenduojama sveika gyvensena – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, ribotas alkoholio vartojimas.

Vyresniame amžiuje itin svarbi reguliari kardiologo priežiūra ir echokardiografiniai tyrimai, leidžiantys laiku nustatyti vožtuvo pokyčius.

Ankstyva diagnostika ir rizikos veiksnių kontrolė gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.