Aritmija

1. Širdies elektrinio impulso sutrikimas. Sutrinka impulsų generavimas ar laidumas.


2. Širdies ritmo pokytis. Atsiranda per greitas, per lėtas arba nereguliarus plakimas.


3. Kraujotakos sutrikimas. Sutrikusi širdies veikla mažina kraujo tėkmę.


4. Simptomų arba komplikacijų atsiradimas. Priklauso nuo ritmo sutrikimo pobūdžio ir trukmės.

• Širdies ligos. Infarktas, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ligos.


• Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio trūkumas ar perteklius.


• Stresas ir fizinis krūvis. Padidina nervų sistemos aktyvumą.


• Vaistų poveikis. Kai kurie medikamentai gali trikdyti širdies ritmą.


• Kitos ligos. Skydliaukės sutrikimai, plaučių ligos.


• Genetiniai veiksniai. Paveldimos širdies ritmo sutrikimų formos.


• Gyvenimo būdas. Rūkymas, alkoholis, kofeinas, narkotikai.

• Širdies plakimo sutrikimai


• Krūtinės skausmas


• Galvos svaigimas


• Dusulys


• Nuovargis


• Sąmonės praradimas (sinkopė)


• Širdies plakimas (per greitas arba per lėtas)


• Nerimas

1. Elektrokardiograma (EKG). Fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą ir ritmo sutrikimus.


2. Holterio monitoravimas. Ilgalaikis (24–48 val.) širdies ritmo stebėjimas kasdienėje veikloje.


3. Echokardiografija. Širdies struktūros ir funkcijos vertinimas, kad būtų nustatyti galimi struktūriniai pakitimai.


4. Kraujų tyrimai. Elektrolitų kiekio, skydliaukės funkcijos ir kitų svarbių rodiklių vertinimas.


5. Streso testas (ergometrija). Vertina širdies atsaką į fizinį krūvį ir galimus ritmo sutrikimus.


6. Elektrofiziologinis tyrimas. Invasinis tyrimas, skirtas tiksliam ritmo sutrikimo židinio nustatymui.


7. Tilt testas. Vertina autonominės nervų sistemos funkciją ir ritmo sutrikimų išprovokavimą.

Šie tyrimai padeda tiksliai diagnozuoti aritmiją, įvertinti jos sunkumą ir parinkti tinkamą gydymą.

1. Vaistai. Naudojami antaritminiai vaistai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir antikoaguliantai.


2. Elektrinė kardioverzija. Procedūra, kuri atkuria normalų širdies ritmą elektros impulsu.


3. Kateterinė abliacija. Invasinė procedūra, kuria sunaikinami aritmijos židiniai širdyje.


4. Implantuojami prietaisai. Pacemakeriai arba implantiniai defibriliatoriai, skirti reguliuoti širdies ritmą.


5. Gyvensenos korekcijos. Rekomenduojama vengti rūkymo, alkoholio, kofeino, reguliuoti stresą ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.


6. Chirurginis gydymas. Retais atvejais atliekama chirurginė intervencija, jei kiti metodai neveiksmingi.


7. Reguliari priežiūra. Nuolatiniai gydytojo vizitai, stebint širdies ritmą ir koreguojant gydymą.

Aritmija gali sukelti daugybę komplikacijų, kurios gali būti rimtos ir gyvybei pavojingos. Viena pagrindinių komplikacijų yra širdies nepakankamumas, kai širdis nebegeba efektyviai pumpuoti kraujo.

Taip pat aritmija didina insulto riziką, ypač jei susidaro kraujų krešuliai, kurie gali užkimšti smegenų kraujagysles. Sunkiausia komplikacija – staigi širdies mirtis, kuri gali įvykti dėl pavojingų ritmo sutrikimų. Be to, ilgalaikė aritmija gali sukelti emocinius sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija.

Galiausiai, dėl ritmo sutrikimų gali vystytis kraujotakos sutrikimai, kurie sukelia bendrą silpnumą ir nuovargį. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Norint išvengti aritmijos, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą – atsisakyti rūkymo, apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą, bei vengti narkotikų.

Reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba padeda stiprinti širdį. Būtina kontroliuoti streso lygį ir užtikrinti pakankamą poilsį bei miegą.

Taip pat svarbu laiku gydyti kitas ligas, ypač širdies bei kraujotakos sistemos sutrikimus ir skydliaukės ligas.

Reguliarūs medicininiai patikrinimai leidžia anksti aptikti ir gydyti ritmo sutrikimus. Laikantis šių principų galima ženkliai sumažinti aritmijos riziką ir išlaikyti širdies sveikatą.